„Augintinių“ grupė „Facebook“ tinkle. Junkis ir tu, spausk LIKE.
Šiuo metu Baudžiamojo kodekso 310-ajame straipsnyje numatyta, kad „tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba kankino gyvūną, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų“. V.Juozapaitis siūlo maksimalią bausmę gyvūnų kankintojams padidinti iki trejų metų nelaisvės.
Kaip pataisos projektą lydinčiame aiškinamajame rašte teigia Seimo narys, „iš tiesų, Lietuvos Respublikos įstatymuose už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta pernelyg švelni ir visiškai neadekvati atsakomybė. Tačiau žiaurumas nukreiptas prieš gyvūną labai greitai atsigręžia ir prieš vaiką, senelį ar kitą silpnesnį ir negalintį apsiginti asmenį. Stebimės vaikų ar nepilnamečių žiaurumu, tačiau nematome esmių esmės ir pagrindo iš kur kyla šis žiaurumas. Todėl būtina sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę, kuri būtų adekvati padarytam nusikaltimui.“
V.Juozapaitis taip pat tvirtina, kad „įgyvendinus naujas įstatymo projektu siūlomas nuostatas pagerės kriminogeninė situacija šalyje“.
Baudžiamojo kodekso pataisą pateikęs Seimo narys operatyviai reagavo į prieš kelias dienas paskelbtą 18-os bendram tikslui susivienijusių visuomeninių gyvūnų globos organizacijų kreipimąsi, kuriame konstatuojama, kad pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami smurto prieš gyvūnus proveržiai, o esamos menkos bausmės ir atsainus teisėsaugos pareigūnų požiūris į tokio tipo nusikaltimus juos netiesiogiai skatina.
Tai jau ne pirmas kartas per pastaruosius kelerius metus, kai inicijuojamas bausmių už žiaurų elgesį su gyvūnais sugriežtinimas. Tačiau kiekvieną kartą tokie projektai sulaukdavo įnirtingo daugumos Seimo narių pasipriešinimo ir būdavo atmetami.
