Siaučiant audrai ir žaibams skrodžiant dangų, Zoologijos sodas praturtėjo vienu augintiniu. Naktį antilopė gnu atsivedė jauniklį, praneša kaunietis.lt.
„Antilopės gnu jauniklį turbūt pavadinsime Tornado vardu. Mažylis stiprus, gyvybingas, maitinasi. Šiais metais Zoologijos sode tai jau antrasis antilopės gnu jauniklis. Pirmasis gimė vasaros pradžioje“, – pasakojo Zoologijos sodo vyriausioji vadybininkė Rasa Jautakienė.
Atvykus į sodą ir pamačius tokį vaizdą po naktį prašėlusios audros R.Jautakienei pirmiausiai kirbėjo vienintelis klausimas – ar nenukentėjo gyvūnai.
Labiausiai Zoologijos sodo darbuotojai bijojo, kad nieko neatsitiktų leopardų narvams. Jei jie būtų sugadinti, šie gyvūnai labai lengvai galėtų pasprukti medžiais ne tik iš narvo, bet ir iš pačio Zoologijos sodo.„Apžiūrėję visą sodą nustebome, kad gyvūnams nieko nenutiko, nors galybė medžių buvo išversta, kurie sugadino nemažai voljerų. Laiminga nelaimė, taip galima sakyti apie šią audrą“, – sakė Zoologijos sodo atstovė, vis dar negalėdama patikėti, ir tik stebuklu vadina tai, kad nė vienas gyvūnas nebuvo sužalotas.
Labiausiai išsigando lūšiukas
Po audros Zoologijos sodas tik vieną dieną nepriėmė lankytojų. Darbuotojai norėjo pirmiau pasirūpinti žmonių saugumu, kad bevaikščiojant takeliais neužkristų vėtros nulaužtos šakos. Dar po dienos lankytojai jau buvo įleidžiami.
Visi sodo darbuotojai, šiomis dienomis atidėję į šalį įprastinius darbus, tvarkė aplinką, šalino audros paliktus pėdsakus. Patiems labiausiai neatidėliotiniems darbams audros padariniams likviduoti Zoologijos sodas jau išleido apie šešis tūkstančius litų.
Reikėjo skubiai sutvarkyti bilietų kasų stogą, kurį sugadino audra, kitus skubius darbus.
Taip pat vėtra sugadino lūšių voljerą, vilkų voljerų vidines pertvaras, išgriovė šiaurinių elnių tvorą.
Labiausiai Zoologijos sodo darbuotojai bijojo, kad nieko neatsitiktų leopardų narvams. Jei jie būtų sugadinti, šie gyvūnai labai lengvai galėtų pasprukti medžiais ne tik iš narvo, bet ir iš pačio Zoologijos sodo. Tada būtų gerokai rimtesnių keblumų. Laimei, to neatsitiko.
Bene didžiausią stresą tą naktį patyrė hienos, nes audra šalia jų aptvaro išvartė daugiausiai medžių.
„Labai išsigandusį radome lūšių jauniklį, kuris gimė tik šį pavasarį. Kitą dieną jis net neišėjo iš savo narvo. Medis užkritęs buvo ant jų voljero ir gerokai jį apgadino. Žinoma, visi be išimties gyvūnai patytė didelį stresą tą naktį, galima tik įsivaizduoti ką jiems teko išgyventi“, – sakė R.Jautakienė.
Ne mažiau streso per audrą patyrė ir žvėrių karaliais tituluojami liūtai. Jie taip pat kitą dieną, kaip ir daugelis kitų žvėrių buvo piktesni, nenorėjo lįsti iš savo narvo į lauką.
Gyvūnai audrą nujautė
Zoologijos darbuotojai pasakojo, kad prieš audrą tą dieną kai kurie gyvūnai keistai elgėsi. Vieni nėjo nakčiai į savo vidinius narvus, kiti visiškai tą dieną nieko neėdė. Matyt, kažką nujautė.
Stebuklu galima pavadinti ir tai, kad šalia terariumo augusi didžiulė eglė krisdama net nekliudė pastato. Audra ją paguldė visai šalia. Jei eglė būtų užvirtusi ant terariumo, kuris įsikūręs mediniame namelyje, nelabai kas iš jo ir būtų likę.
O ąžuolo šakos, įvirtusios į meškų voljerą, netgi suteikė joms savotiškų pramogų. Sodo darbuotojai atėję apžiūrėti ar nieko nenutiko meškoms, rado jas smagiai kramsnojančias ąžuolo šakas, o vėliau žaidžiančias su nauju žaisliuku – ąžuoliniu rąstu.
Audrai išgriovus šiaurinių elnių tvorą, šie gyvūnai galėjo lengvai išeiti iš savo gyvenamos vietos, bet jie net nemėgino tai daryti.
„Vadinasi gyvūnams čia patinka, niekur jie nenori eiti“, – šypsodamasi sakė Zoologijos sodo atstovė.
Tačiau jos teigimu, pasprukę iš savo narvų gyvūnai vis vien sugrįžtų atgal. Taip yra jau buvę Zoologijos sodo istorijoje. Išėję iš savo voljerų gyvūnai visada sugrįžta, mat jie žino, kad nustatytu metu jie visuomet gaus maisto. Be to, šiuo metu visi sode esantys augintiniai yra gimę zoologijos soduose ir vargu, ar jie sugebėtų išgyventi natūraliomis sąlygomis.
