Tūkstančius kilometrų žiemą vasarą keliaujantys piemenys nuo šalčio ginasi didžiuliais avių vilnos gaubtais, kuriuose net ir miega. Juokaujama, kad tai – tikrieji piemenų namai. Piemenys ir jų šeimos su avių bandomis nukeliauja šimtus kilometrų ir taip metų metus migruoja tarp žiemos ir vasaros ganyklų. Didžiąją gyvenimo dalį jie praleidžia kelyje, ant asilų nugarų pritvirtinę puodus ir drabužius – viską, ko gali prireikti kelyje, tad nenuostabu, kad ne trobelė, o gamta jiems yra tikrieji namai.
Rumunija išlieka viena iš nedaugelio Europos šalių, kur sezoninis bandų pervarymas iš vienų ganyklų į kitas dar praktikuojamas, tačiau ši tradicija nyksta. Po komunizmo griūties Rumunija ėmė vystytis – buvo pradėti tiesti keliai, o dalis žemių privatizuota. Jau tuomet šimtus kilometrų besidriekiantys piemenų ir jų bandų keliai pasidarė daug sudėtingesni, o kartais ir pavojingi.
Šiais laikais bandą ginti reikia naktį, taip lengviau išvengti nesusipratimų ir susidūrimų su nedraugiškai nusiteikusiais žmonėmis, – sako Ijonas.
Ijonas, vienas rumunų piemuo, pasakoja, kad kartą vieno žemės savininko apsaugininkai apkaltino jį peržengusį privačių valdų teritoriją ir sumušė taip, kad šis atsidūrė ligoninėje.
„Šiais laikais bandą ginti reikia naktį, taip lengviau išvengti nesusipratimų ir susidūrimų su nedraugiškai nusiteikusiais žmonėmis“, – sako Ijonas.
Kitas piemuo Dumitrus BBC pasakoja, kad nemažai piemenų buvo priversti atsisakyti savo amato, tačiau jis pats neketina apleisti iš tėvo paveldėto gyvenimo būdo.
Avių ganymas jų šeimoje sena tradicija – Dumitro prosenelis anuomet avis gindavo net iki Krymo pusiasalio. Komunistiniais metais nutolusiuose Transilvanijos kaimuose besiglaudžiantys piemenys sugebėjo išvengti kolektyvizacijos, tad tuo metu, kai dauguma rumunų matė tuščius prekystalius, piemenys galėjo džiaugtis pienu, mėsa ir aukštos kokybės vilna.
Dumitrus taip pat turi gana prabangų namą viename nedideliame Transilvanijos kaimelyje, tačiau sako, kad retai nakvoja namuose, mat jam daug mieliau laiką leisti su savo avių bandomis. Savo bandas piemuo nuo vilkų ar rudųjų lokių nuo seno saugo šunimis. Būtent Karpatuose rudųjų lokių skaičius didžiausias Europoje, tad net ir tokius galiūnus galintys išgąsdinti ir nuvaryti į šalį šunys piemenims – neįkainojamas saugumo garantas.
Tačiau Dumitrus buvo priverstas nemaloniai nustebti, kai praėjusią vasarą Rumunijos valdžia, spaudžiama medžiotojų, priėmė įstatymą, ribojantį piemenų šunų skaičių. Medžiotojai teigia, kad šie šunys užpuola elnius ar šernus, todėl siekiama sumažinti jų skaičių iki minimumo. Ganantiems lygumoje vienoje bandoje turėtų būti vienas šuo, du – ganantiems ant kalvų ir trys – kalnuose. Jei piemenys pažeistų įstatymą, papildomi šunys tiesiog būtų nušauti.
Praėjusį gruodį apie 4 tūkst. šalies piemenų surengė protestus dėl naujo įstatymo. Bukarešte tuomet kilo riaušės, kurias ašarinėmis dujomis numaldė policija. Tačiau protestais piemenys išsikovojo laiko. Priimtas įstatymo įsigaliojimas buvo atidėtas iki šių metų balandžio. Vis dėlto piemenys sako neketinantys pasiduoti ir, atėjus naujam sezonui, žada imtis naujų protestų.
