Socialiniame tinkle „Facebook“ sklinda medžiotojų užfiksuoti vaizdo įrašai. Juose baltas Argentinos dogas, kurio net negalima pavadinti medžioklei skirtu keturkoju, šeimininko paragintas, puola sužeistus laukinius gyvūnus: pririštą šerną ar akivaizdžiai negaluojantį barsuką. Kiekvieną šuns puolimą palydi šeimininko pasveikinimai: „Ai, šaunuolis, geras šuo“.
Šalia girdėti vaikų balsai. Tad tokį žiaurų elgesį, kurį medžiotojai vadina lauko bandymais, treniruote prieš medžioklę, su bejėgiais gyvūnais mato ir jie.
Kuo barsukas skiriasi nuo katės?
Filmukai netruko užkliūti gyvūnų mylėtojams. Vienas jų – gamtos ir aplinkosaugos temas daugiausia tyrinėjantis žurnalistas Daumantas Liekis, savo asmeniniame „Facebook“ profilyje bandęs sugėdinti vaizdo įrašų autorius.
Suprasti akimirksniu
- Argentinos dogas – ne medžioklinis šuo, kuris skatinamas pulti sužeistą barsuką ir šerną
- Lauko bandymai – šuns dresūra, kuomet keturkojis mokomas aptikti, pvz., narvo grotų apsaugotą, laukinį žvėrį
- Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija mano, jog vaizdo įraše užfiksuotas žiaurus elgesys su gyvūnu, kuris yra baudžiamas
- Lietuvoje galioja taisyklės, leidžiančios išbandyti medžioklinių šunų darbines savybes su kiaune ir mangutu. Abiem atvejais negali būtų tiesioginio kontakto
„Mano protas nesuvokia, kodėl Aplinkos ministerija ignoruoja tokius veikėjus ir tokią medžioklę? <...> Patikėkit, aš nesu didelis „gyvūnų teisių“ sąvokos šalininkas, tačiau net man tai atrodo iškrypęs laisvalaikio būdas. O ką jei tuos šunis, pavyzdžiui, siundytų ant sužeistų kačių? Ar tada tai taip pat būtų priimtina visuomenei? Tuomet kuo skiriasi barsukas, usūrinis šuo nuo katės ir kodėl tai nėra traktuojama kaip žiaurus elgesys su gyvūnais?
Šitas vaizdo įrašas yra argumentas, kad kovinių veislių šunys nėra pavojingi, jei nėra pavojingas jų šeimininkas. Ar galima specialiai dresuoti šunį puolimui, jei jis nevykdo tarnybos?“, – klausimus kėlė D.Liekis.
Pasak jo, vaizdo įraše užfiksuotas vyras turėtų būti patrauktas atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnais, o šuo iš jo turėtų būt konfiskuotas, kaip ir iš tų, kurie juos naudoja šunų pjautynėms.
Netrukus D.Liekis pasidalijo dar vienu įrašu: „Čia barsukas – labai ypatingas, beveik niekam nekenksmingas ir labai paslaptingas Lietuvos žinduolis. Ir medžiotojai, kurie visą laiką tvirtina, kad gamta jiems rūpi, kad jie medžioja labiau iš reikalo, nei malonumo. Ir dar sako, kad jie nėra infantilūs, su raidos sutrikimais, kuriems patinka ginklai, agresyvūs šunys ir kamufliažiniai rūbai.
Jei nebūtų lepšiai, tai savo pomėgius realizuotų kariuomenėje, bet dabar yra priversti išsikrauti ant bejėgių miško gyvūnų. Pažiūrėkit vaizdo įrašą ir pasakykit patys, ar tikrai medžioklė yra labai pagarbos vertas užsiėmimas, ir ar tikrai jo reikia?“, – pakvietė žurnalistas.
Siūlo konfiskuoti šunį
Pašnekovo teigimu, Lietuvos kinologų draugijos nariai kasmet susirenka ir vykdo vadinamuosius lauko bandymus, kuomet medžiokliniai šunys yra dresuojami aptikti laukinį gyvūną. Tačiau tie laukiniai gyvūnai treniruočių metu, pasak jo, tūno saugūs narvuose, o dresuojami šunys tik loja.
„Vaizdo įraše užfiksuotas šuo nėra medžioklinis. Jis kovinis. Skatindami pulti, jie skatina tokį šunį tapti per prievartą agresyviu. Komandos „pulk“ joks keturkojis neturėtų žinoti. Ar mums saugu, kai tokie „medžiotojai“ tarp mūsų? Ar Lietuvos kinologų draugija žino apie tokius lauko bandymus? Ar kovinis šuo gali dalyvauti medžioklėje? Juk jo ir sukandimas kitoks“, – klausimus kėlė D.Liekis.
Tokius pat klausimus, tik adresuotus Aplinkos ministerijai, kelia ir vaizdo įrašus pastebėjusi Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
Pasak jos, viešojo erdvėje vis pasirodo nuotraukos, vaizdo įrašai apie šunų naudojimą tam tikriems tikslams, kurie vadinami lauko bandymais, akcentuojant, kad tai yra medžioklinių šunų paruošimas. Dėl tokių dresūros metodų ši organizacija jau kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama paaiškinti, kas yra „lauko bandymai“ ir ar tai leidžiama.
„Mūsų nuomone, tai yra žiaurus elgesys su laukiniais gyvūnais, už kurį asmenys turi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, o tokie šunys konfiskuoti ir perduoti kitiems atsakingiems savininkams, kurie jų neišnaudotų tokiems tikslams. Šuns savininkas žinomas. Tai – Mažeikių medžiotojų klubo „Bugeniai“ narys“, – patikino B.Kymantaitė.
Pasak jos, šis Argentinos dogas kartais pabėga iš namų, tad toks, auklėtas pulti, jis kelia pavojų visuomenei bei gyvajai gamtai.
Nieko blogo nemato
Susisiekus su Mažeikių klubo „Bugeniai“ vadovu Renatu Tamošiūnu, šis plačiau pakomentuoti vaizdo įrašus atsisakė.
„Nėra ten nieko blogo. Pats tų vaizdo įrašų nemačiau, tik girdėjau apie juos. Atsisakau ką komentuoti“, – pabrėžė medžiotojas.
Paklaustas, kaip būtų galima susisiekti su jų klubo nariu, kurio šuo, galimai, ir puola sužeistą šerną bei barsuką, vyras patikino, jog to padaryti šiuo metu negalima.
„Jis išvykęs į užsienį. Ir neaišku, kada grįš“, – nukirto „Bugenių“ vadovas.
Iš pjudymo jokios naudos
15min susisiekė su Lietuvos kinologų draugija, kurios paklausė, ar aptariami medžiotojai – jų draugijos nariai, ir ar tai, kuo jie užsiima – teisės aktais reglamentuoti lauko bandymai.
„Nei tas neva „medžiotojas“, nei neva „veislinis“ jo šuo greičiausia nėra nė vieno Lietuvos kinologų draugijos klubo nariai. Jei mūsų sistemoje vyksta šunų lauko bandymai ar varžybos, jie privalo vykti pagal Tarptautinės kinologų federacijos ir pagal mūsų draugijos patvirtintas tokių renginių organizavimo taisykles.
Medžioklinio šuns paskirtis – rasti žvėrį ir lojimu rodyti jo buvimo vietą, judėjimo kryptį. Nė vienam medžiotojui nereikalingas šuo, kuris radęs tą žvėrį pjauna.
Be abejo, gyvūnų gerovė šiuo atveju – prioritetas. Jūsų klausimus persiuntėme dviem Lietuvos kinologų draugijos struktūrinių padalinių vadovams, atsakantiems už panašaus pobūdžio bandymus“, – patikino Lietuvos kinologų draugijos spaudos atstovė Aurelija Staskevičienė.
15min sulaukė atsakymo iš Lietuvos laikų savininkų klubo prezidento Šarūno Bagdono. Pasak jo, vaizdo įrašuose užfiksuota veikla neturi nieko bendro su medžioklinių šunų lauko bandymais.
„Medžioklinio šuns paskirtis – rasti žvėrį ir lojimu rodyti jo buvimo vietą, judėjimo kryptį. Nė vienam medžiotojui nereikalingas šuo, kuris nesugeba girdimumo ribose savarankiškai ieškoti žvėries. Lygiai taip pat, nereikalingas šuo, kuris radęs tą žvėrį pjauna. Juk jokios naudos, jei už kokių 400 m šuo papjaus barsuką ar kitą gyvūną – kovos garsai miške, kai pučia vėjas, tokiu atstumu negirdimi. O štai, jei šuo už 400 m azartiškai los, tai medžiotojas girdės – bus galimybė sumedžioti objektą“, – patikino Š.Bagdonas.
Meta šešėlį ant visų medžiotojų
Anot Lietuvos laikų savininkų klubo prezidento, šiuo metu medžioklėje leidžiama naudoti šunis, neturinčius kilmės dokumentų. Tokia medžioklės taisyklių nuostata jokiu būdu nesuderinama su medžioklės tradicijų ugdymu ir puoselėjimu.
„Medžioklėje leidžiama naudoti tik medžioklinius šunis, tačiau kas gali paneigti, kad Argentinos dogas, pudelis ar tas jorkšyro terjeras nėra medžioklinis šuo, juolab, kad visos šios ir daugelis kitų šunų veislių buvo naudojamos medžioklėse?
Minėtu atveju akivaizdu, kad ne medžioklei skirtą šunį bandoma paversti kovotoju, kuris tiesioginio kontakto metu pjauna laukinį gyvūną. Kaltinti reikia konkrečius žmones, drįstančius tyčiotis tiek iš augintinio, tiek iš vargšo barsuko“, – patikino jis.
Lietuvoje galioja taisyklės, leidžiančios išbandyti medžioklinių šunų darbines savybes su kiaune ir mangutu. Abiem atvejais tokių renginių organizatoriai privalo užtikrinti, kad nebūtų tiesioginio kontakto.
Š.Bagdono teigimu, nuo seno Lietuvoje ir visos Europos teritorijoje buvo medžiojama su skalikais. Yra daugybė skalikų rūšių, tačiau visi jie ieškodavo, rasdavo ir balsu varydavo žvėrį. Vėliau atsirado specializuotos medžioklinių šunų veislės – pėdsekiai, kraujasekiai, urviniai. Dėl unikalaus sugebėjimo rasti medžių lajose pasislėpusias kiaunes, voveres, ir ilgą laiką loti kviečiant šeimininką, išplito laikos. Dar vėliau atsirado retriveriai, dratharai ir kt.
Tačiau, pasak jo, nėra nė vienos veislės, skirtos pjautynėms. Tai galioja ir lauko bandymuose.
„Lietuvoje galioja taisyklės, leidžiančios išbandyti medžioklinių šunų darbines savybes su kiaune ir mangutu. Abiem atvejais tokių renginių organizatoriai privalo užtikrinti, kad nebūtų tiesioginio kontakto, t.y. kiaunė privalo būti „rankovėje“, kuri įkelta aukštai į medžių lajas, o mangutas patalpinamas į narvą, kur jo šuo taip pat nepasiekia.
Tokių bandymų metu pagrindinis dėmesys kreipiamas į tai, ar šuo sugebės rasti paslėptą gyvūną, nusekdamas padarytu dirbtiniu pėdsaku, ir ar pakankamai ilgai šuo lodamas kvies šeimininką. Labai gaila, kad medžioklės neišmanantys žmonės meta šešėlį ant tiek ant medžiotojų, tiek ant medžioklinių veislių šunų augintojų“, – išvadą pateikė Š.Bagdonas.
Pradėtas tyrimas, gresia atsakomybė
Aplinkos ministerija šiuo metu tiria visas aplinkybes ir imsis priemonių, kad už šiuos veiksmus atsakingi asmenys būtų patraukti administracinėn atsakomybėn. Vaizdo įraše užfiksuotų veiksmų, ministerijos nuomone, negalima laikyti šunų dresavimu arba lauko bandymais, nes tai – laukinių gyvūnų pjudymas (baltas kovinis šuo kanda barsukui, o šis sucypia).
Medžioklės taisyklės teigia, jog medžioti leidžiama su šunimis, kai su jais „žvėrys gaudomi jų urvuose ar nameliuose arba yra šaudomi šunų išvaryti iš urvų ar namelių, ar jie gaudomi atkasant urvą, arba kai šuo pasiveja ir pagauna plėšrųjį žvėrį ar kiškį. Tačiau medžiojant šiuo būdu būtina užtikrinti, kad nebūtų pažeistos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatos“.
Aplinkos ministerijos teigimu, medžioklinius šunis ir plėšriuosius paukščius tam tikram medžioklės būdui parengti arba lauko bandymus, varžybas medžioklės plotuose natūraliomis sąlygomis vykdyti leidžiama tik leidžiamu šiais būdais medžioti terminu. Tuomet privaloma turėti medžioklei būtinus dokumentus. Kitais atvejais medžioklės plotuose šunys vedžiojami tik su pavadėliais.
Žiauriu elgesiu su gyvūnais laikoma ir gyvūnų agresijos kitų gyvūnų ar žmonių atžvilgiu skatinimas dresuojant gyvūnus.
Medžioklinių šunų dresūra arba lauko bandymai negali būti vykdomi taip, kad gyvūnas patirtų sužalojimų. Žiauriu elgesiu su gyvūnais laikoma ir gyvūnų agresijos kitų gyvūnų ar žmonių atžvilgiu skatinimas dresuojant gyvūnus, išskyrus tarnybiniais tikslais naudojamą dresavimą.
Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 90 str. arba baudžiamojon atsakomybėn.
„Ištyrę visas su galimu pažeidimu susijusias aplinkybes, imsimės priemonių, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn. Jei tyrimo metu paaiškės, kad tai ne vien Aplinkos ministerijos kompetencijos sritis, informaciją nedelsiant perduosime kompetentingoms institucijoms“, – patikino Brigita Stankevičiūtė, Aplinkos ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja.
