Daugybėje valstybių nepasiteisinusia pripažinta įstatymo pataisa, draudžianti laikyti, įvežti bei veisti vadinamuosius „kovinius“ ir „pavojingus“ šunis, grindžiama siekiu užtikrinti žmonių saugumą, sumažinti nelaimingų atsitikimų, kurių metu prastai prižiūrimi augintiniai sužaloja žmones, skaičių bei vykdyti žiauraus elgesio su gyvūnais prevenciją.
Tačiau, anot žinomų kinologų ir šunų dresūros specialistų, tam tikrų šunų veislių uždraudimas – netinkama ir neveiksminga priemonė kovai su minėtomis problemomis.
„Kaip rodo ilgametė užsienio šalių patirtis, valstybėje uždraudus vienas šunų veisles, kurios šiandien yra skambiai vadinamos „kovinėmis“ ar „pavojingomis“, į jų vietą stos kitos šunų veislės. Žmonių, nukentėjusių nuo šunų užpuolimų, uždraudus vieną ar kitą šunų veislę, nesumažėja.
Anot kinologės, nevaldomas biglis ar labradoro retriveris yra tiek pat pavojingas, kiek ir šiandien „pavojingomis“ paskelbtos šunų veislės.
Problemos esmė glūdi ne vienoje ar kitoje šunų veislėje, bet netinkamame žmogaus elgesyje su gyvūnu. Kiekvienas laikomas gyvūnas privalo būti dresuojamas, socializuojamas, o tai toli gražu daro ne visi šunų savininkai“, – teigia Lietuvos kinologų mėgėjų sąjungos vadovė bei FCI teisėja Kornelija Butrimova.
Anot kinologės, nevaldomas biglis ar labradoro retriveris yra tiek pat pavojingas, kiek ir šiandien „pavojingomis“ paskelbtos šunų veislės.
Specialistai vienbalsiai tvirtina, kad sprendimas šunis skirstyti į agresyvius ir neagresyvius pagal jų veislę – netikslus ir neatitinkantis realios situacijos.
„Tai neišspręs problemos, priešingai – supriešins visuomenę, padidins nelegalaus „už įstatymo ribų“ atsidūrusių šunų veisimo mastus ir apribos kiekvieno iš mūsų teisę pasirinkti norimą augintinį,“ – teigė VšĮ „Lesė“ savanorė, nuolat su į agresyvių šunų sąrašą įtrauktų veislių šunimis dirbanti Ugnė Nedzinskaitė.
Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašą tvirtina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, toks sąrašas Lietuvoje sudarytas dar 2002 metais, tačiau bet kada gali būti papildytas.
Italijoje toks sąrašas nuo keliolikos jame nurodytų šunų veislių per keletą metų buvo išaugęs iki daugiau nei devyniasdešimties. Beveik visos Europos valstybės tokio ydingo teisinio reglamentavimo jau atsisakė, supratusios jo beprasmiškumą.
Anot specialistų, vienintelis būdas spręsti šunų išpuolių prieš žmones problemas – ne drausti konkrečias veisles, o griežtinti visų šunų savininkų atsakomybę ir kontrolę.
„Visų šunų savininkai turėtų suprasti, kaip svarbu tinkamai rūpintis savo augintiniais ir juos dresuoti. Juk padarius avariją, kaltu laikomas ne automobilis, o vairuotojas, tad jis ir turėtų prisiimti atsakomybę. Tokiomis priemonėmis, kokios siūlomos minėtoje įstatymo pataisoje, dėmesys tiesiog nukreipiamas nuo tikrosios problemos ir galimų jos sprendimų“, – teigė instruktorius ir nacionalinės kategorijos teisėjas Andrejus Popovas, dresuojantis pitbulterjerų tipo ir kitų veislių šunis.
Draudimas laikyti, įvežti ir veisti pavojingus ir agresyvius šunis turėtų ir daugiau neigiamų pasekmių: tokių šunų veisimas persikeltų į „pogrindį“, padaugėtų nelegalia veikla užsiimančių veisėjų, o gatvėse atsirastų daugybė benamių šunų.