Tik mažiau nei dešimtadalis iš pusės milijono Lietuvoje gyvenančių šunų turi kilmės dokumentus, liudijančius jų genetinę sveikatą. Likusi populiacija – apie 40 tūkst. naujų kasmet gimstančių šunų – yra daugintojų veiklos rezultatas.
„Į mus nuolat kreipiasi pagal skelbimus internete ir turguose šuniukus įsigiję žmonės, sakydami, kad gyvūnas po kelių dienų nugaišo, arba paaugus paaiškėjo, kad jis nėra tos veislės šuo, kurią jiems buvo nurodęs pardavėjas”, – sakė projektą „NoriuŠuns.lt” iniciavusios Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
Jos teigimu, šunų daugintojai neretai greito pelno siekia nehumaniško elgesio su gyvūnais sąskaita, tačiau to pasekmės – ne tik nukentėjęs šuo.
„Šuniukas, kurį jauname amžiuje daugintojai patingėjo socializuoti, sunkiai prisitaiko ir prie gyvenimo tarp žmonių. Ima lįsti baimės ir agresijos apraiškos, o tai gyvenimą su šunimi paverčia sunkiu darbu. Jo neištvėrę kai kurie žmonės augintinius atiduoda į prieglaudas arba užmigdo”, – sakė B.Kymantaitė.
Siekiant išvengti tokių pasekmių, projekto iniciatoriai ir iniciatyvai pritariantis atlikėjas Jurgis Didžiulis, pats auginantis bulmastifą Rembo ir neveislinį šunelį Rokį, rekomenduoja priglausti šunį iš prieglaudos arba pirkti jį iš atsakingų veisėjų.
„Jeigu žmogus neima šuns iš profesionalo, tada geriau yra iš gatvės paimti šuniuką, kuriam to labai reikia”, – sakė J.Didžiulis.
Jam pritaria dizaineris Robertas Kalinkinas: „siūlyčiau važiuoti į prieglaudas ir pasiimti tuos gyvūnus, kurių gyvybė priklauso nuo tos dienos: ar jį pasiims, ar užmigdys”.
Tuo tarpu turguose ir per skelbimus internete šuniukus parduodančius daugintojus, siūlančius „veislinius” šuniukus be dokumentų, Lietuvos gyvūnų teisių organizacija siūlo vertinti itin kritiškai.
„Kilmę įrodantys dokumentai yra garantas, kad įsigijote būtent tokį augintinį, kokios veislės ieškojote. Jie kainuoja apie 30 lt, taigi nėra jokio pagrindo jų neišrašyti”, – sakė B.Kymantaitė.
Jai antrina iniciatyvai „NoriuŠuns.lt” pritarianti taksų veisėja Skaiva Jasevičiūtė. „Net jeigu nori šuniuko namams, vis tiek vienareikšmiškai reikėtų imti augintinį su dokumentais, nes dokumentai nėra skirti tik parodoms”, – sako ji.
Anot B.Kymantaitės, atsakingų veisėjų šuniukai brangesni nei daugintojų dėl to, kad pastarieji sutaupo kitiems dalykams: netikrina kergiamų šunų sveikatos, nedaro genetinių tyrimų, neinvestuoja į saugią ir sveiką šunyčiams augti aplinką ir žinias apie šuniukų socializaciją.
Siekdami keisti šią situaciją, projekto iniciatoriai sukūrė informacinį portalą „NoriuŠuns.lt”, skirtą žmonėms, norintiems įsigyti ar jau įsigijusiems šunį bei planuojantiems veisti šuniukus. Čia pateikiama informacija apie atsakingą šunų įsigyjimą ir auginimą yra parengta bendradarbiaujant su didžiausia šunų gerovės organizacija Jungtinėje Karalystėje „Dogs Trust”.
Projektą finansuoja subalansuotos šunų mitybos ekspertai „Royal Canin” ir bankas „Big Bank”.
Tarp „NoriuŠuns.lt” partnerių – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kinologijos mokslinio ir edukacinio ugdymo centras, Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija, Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras, šunų dresūros mokykla „Educated Dog”, gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“, gyvūnų gerovės organizacija „5 pėdutės“, viešoji įstaiga „Vibrisė“,„Drama Queen” audiovizualiniai projektai.
