Dar rugsėjo 2 dieną gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“ gavo pranešimą, kad Trakų rajone, apleistoje sodyboje, gyvena virš dešimt šunų, kurie yra neprižiūrimi, laikomi prastomis sąlygomis. Jų savininkė, gyvenanti 5 km nuo sodybos, neturi sąlygų rūpintis šunimis, retai juos aplanko.
Nuvykę į sodybą „Pifo“ atstovai pamatė apgailėtiną vaizdą – 13 varganai atrodančių, sulysusių ir purvinų šunų, pranešama tarnybos interneto svetainėje. Dalis jų visą gyvenimą praleido pririšti prie grandinės, kiti uždaryti sename, apleistame tvarte, atrodo, niekada nematę dienos šviesos.
„Dažnas skaitytojas pagalvotų, kad tai tikriausiai šunys mišrūnai, kurių gyvenimas kaime dažnai būna toks, tačiau tokiomis sąlygomis gyvena pardavimui veisiami šunys: dvi auksaspalvių retriverių veislės kalytės, viena labradorė, du vokiečių aviganiai, Maskvos sargybinė ir šeši čiau čiau veislės šunys“, – skelbia „Pifas“.
„Tą vakarą galėjome su savimi pasiimti tik vieną auksaspalvių retriverių veislės kalytę, kuri aplink mus lakstė nutrūkusi nuo grandinės ir priklauso savininkės sūnui. Gyvūno akys tiesiog maldavo nepalikti jos ten. Priėjusi prie kojų, iš baimės kalytė guldavosi ant žemės ir primerkusi akis su baime stebėdavo kiekvieną mūsų judesį, tarsi laukdama kažko negero. Kalytę pasiėmėme su savimi ir nuvykome tiesiai pas veterinarijos gydytoją Vilniuje“, – rašoma tarnybos interneto svetainėje.
Savininkė aiškiai pareiškė, kad už šiuos šunis ji tikisi gauti po 500–600 litų ir pareikalavo grąžinti paimta kalytę, kitu atveju ji kreipsis į policiją dėl šuns vagystės.Kalytės oda nuo blusų buvo visa žaizdota, ausyje aptikta pūliuojanti žaizda. Važiuojant į Vilnių prasidėjo skambučių maratonas, ieškant kur galima būtų priglausti likusius šunis. Ne visi jie atrodė draugiški, kiti neprisileido artyn, todėl reikėjo ypač išskirtinės vietos. Nepaisant visko, vieta buvo surasta, tačiau paskambinę šunų savininkei „Pifo“ atstovai suprato, kad taip paprastai iš ten šių gyvūnų ištraukti nepavyks. Savininkė aiškiai pareiškė, kad už šiuos šunis ji tikisi gauti po 500–600 litų ir pareikalavo grąžinti paimta kalytę, kitu atveju ji kreipsis į policiją dėl šuns vagystės.
Pabaigos dar nematyti
Jau kitą dieną „Pifas“ pats kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarinę tarnybą ir Trakų rajono seniūniją. Veterinarinė tarnyba ir seniūnija ėmėsi veiksmų: nuvyko apžiūrėti sodybos ir gyvūnų, susitiko su savininke, bandydami gauti jos sutikimą gražiuoju perduoti likusius šunis į „Pifo“ globą, tačiau savininkė nesileido į kalbas, kaltino gyvūnų globėjus noru pasipelnyt iš pavogtos kalytės.
Po valstybinių institucijų apsilankymo, kitą dieną, savininkė dar kartą buvo kviečiama atvykti į veterinarinę tarnybą, tačiau šį kvietimą ji ignoravo. Buvo surašytas protokolas, pridėtos gyvūnų nuotraukos ir su pareiškimu kreiptasi į teismą.
„Belieka tik apgailestauti, kad mūsų šalyje gyvūnų apsaugos sistema visiškai nepadeda palengvinti kenčiantiems gyvūnams likimo. Iki šiol teismas nagrinėja bylą ir nepriima sprendimo. Kiekviena diena nepraeina be minčių mūsų galvose kaip laikosi tie gyvūnai: kada jie paskutinį kartą gavo maisto, kaip jie jaučiasi gulėdami balose ir purve, ar jiems neskauda. Su nekantrumu ir baime laukiame tos dienos, kada teismas priims savo sprendimą: išlaisvinti ar palikti „kalėti“ šiuos gyvūnus iki jų gyvenimo pabaigos“, – sakė „Pifo“ atstovai, kol gyvūnų likimas buvo sprendžiamas teisme.
Penktadienį Trakų rajono apylinkės teismas pagaliau išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą, kad gyvūnai turi būti paimti iš jais pasirūpinti nesugebančios šeimininkės. Tiesa, per 20 dienų šis sprendimas dar gali būti apskųstas aukštesnės instancijos teismui, tad šunys ir toliau lieka trakiškės sodyboje. Mažiausiai 20 dienų, kol įsiteisės sprendimas, jeigu jis nebus apskųstas. Jeigu vis dėlto šeimininkė nuspręs bylinėtis toliau, šunų kankinimo trukmė taps neprognozuojama.
Auksytė – vienintelė kol kas ištrūkusi iš pragaro
 |
| GGT „Pifas“ nuotr./Pirmasis Auksytės vizitas pas veterinarus |
„Džiugu bent dėl kalytės – Auksės (savininkės artimieji sakė, kad toks jos vardas), kurią pavyko tą vakarą ištraukti iš apleistos sodybos. Ji šiuo metu glaudžiasi Kauno rajone esančiame šunų viešbutyje, kur ja rūpinasi gerasis viešbučio savininkas, sutikęs Auksę prižiūrėti nemokamai. Tačiau netrukus ji keliaus pas mūsų savanorę-laikiną globėją į šiltus namus, kur jos laukia išbandymų metas: stebėsime kaip po dvejų metų gyvenimo su grandine ant kaklo ji sugebės gyventi bute, ar ji bus tvarkinga, ar nebijos bent trumpam likti viena ir kt. Juk ieškant jai naujų savininkų labai svarbu atsakingai įvertinti jos gyvenimo būdą, padėti jai pasikeisti, jei atsiras elgesio problemų, kad likęs jos gyvenimas būtų kupinas šilumos, skanaus ir sotaus maisto bei šeimininkų meilės“, – sako „Pifo“ atstovai.
Keliaujant pas laikiną globėją Auksytei reikalingos maudynės, kad būtų išplautas kailis nuo purvų ir parazitų, kurias už savikainą sutiko atlikti šunų salonas, taip pat reikalinga pakartotinė apžiūra pas veterinarą ir skiepai, didelis, šiltas guolis ir maistas.
„Pifas“ kviečia visus, galinčius padėti ir esančius neabejingus Auksytės likimui, prisidėti prie jos kelionės į gražesnį gyvenimą. Kaip tai padaryti, rasite čia.
