Ukmergės pašonėje, keli šimtai metrų nuo greitkelio, jungiančio Panevėžį su Vilniumi, įrengta didžiulė duobė. Į ją jau ketveri metai metamos visame rajone surinktų šunų ir kačių gaišenos. Teigiama, kad kasmet šią duobę papildo maždaug 200 gaišenų, jas ten sukrauna už tvarką atsakingi vietos medžiotojų draugijos nariai. Savivaldybė už beglobių šunų ir kačių gaudymo paslaugą medžiotojams atlygina gavusi gyvūnų uodegas ir letenėles.
Duobė, esanti Vidiškių seniūnijos Bernotiškių kaime, į kurią sumestos ir chloro kalkėmis apipiltos kačių bei šunų gaišenos, sudomino Ukmergės policiją, tyrusią pranešimus apie rajone galbūt šaudomus beglobius gyvūnus. Rajono policijai vadovaujantis Rolandas Kiškis pripažino, kad duobės vaizdas privertė pareigūnus pradėti tyrimą.
Anot policijos viršininko, tai, kad vadinamoji maitduobė gali būti nešvarus reikalas, verčia manyti ir faktas, jog pareigūnams pradėjus ja domėtis „gyvūnų utilizavimo“ procesą sustabdė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
Į šią maitduobę verčiamos keturkojų gaišenos ir apipiltos chloro kalkėmis paliekamos.
„Klausiau medžiotojų, ką darysite, kai talpykla prisipildys? Jie man paaiškino, kad tuomet žemėje iškas duobę, į ją suvers tai, kas likę iš gyvūnų, ir talpyklą pastatys atgal“, – aiškino Vidiškių seniūnijos seniūnas Virgilijus Štaras. Pasak seniūno, tai galbūt ir nehumaniška, bet pigiausia beglobių šunų gaudymo ir naikinimo procedūra.
Viso Ukmergės rajono beglobių šunų bei kačių apskaita patikėta Ukmergės miesto seniūnui Stasiui Jackūnui. Jis sakė, kad prieš ketverius metus keturkojus beglobius gaudė šią paslaugą teikiantys Kaune įsikūrę gyvūnų globos namai. Seniūnas guodėsi, esą tuomet būta daug skundų, kad šungaudžiai atvyksta tik kartą per mėnesį, o gyvūnai žmones gąsdina kasdien.
Tokią duobę išlaikiusi Ukmergės rajono savivaldybė gyvena akmens amžiuje, – reziumavo Benas Noreikis.„Tuomet rajono savivaldybė skelbė beglobių gyvūnų gaudymo ir naikinimo konkursą, jį laimėjo būtent miesto medžiotojų ir žvejų draugija. Jie patikino, kad turi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą specialioje duobėje padaryti nekenksmingas gyvūnų gaišenas, tad savivaldybė su jais sudarė sutartį“, – prisiminė S.Jackūnas.
Jis pridūrė, kad už „nukenksmintą“ gyvūną savivaldybė medžiotojams moka nuo 50 iki 80 litų. Ši pinigų suma priklauso nuo pagavimo aplinkybių, o kad medžiotojai negudrautų, pinigai jiems mokami tik pristačius gyvūno uodegą arba jo leteną.
Ukmergės rajono VMVT vadovaujantis veterinarijos gydytojas Ričardas Gleiznys patvirtino, kad leidimas tokiai gyvūnų utilizavimo duobei buvo išduotas. Tačiau dabar, kai ja pradėjo domėtis policija, jo galiojimas sustabdytas. R.Gleiznys pripažino, kad toks gyvūnų utilizavimas, koks iki šiol buvo vykdomas Ukmergėje, neatitinka keliamų reikalavimų. Anot veterinarijos specialisto, kai policija baigs tyrimą, sugautus beglobius šunis ir kates bus siūloma vežti į Rietavo utilizavimo įmonę. Joje utilizuojamos įvairios gyvūnų atliekos iš visos Lietuvos.
Pasak gyvūnų globos specialistės felčerės Rūtos Liberienės, toks gyvūnų naikinimo metodas neatlaiko jokios kritikos.
„Tai ne tik nežmoniška, bet ir nebegyvuliška“, – pasakė specialistė. Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas, veterinarijos gydytojas Benas Noreikis apie tokias „sanitarines duobes“ teigė girdėjęs tik sovietmečiu ir nė nenutuokęs, kad jų iki šiol yra.
„Tokią duobę išlaikiusi Ukmergės rajono savivaldybė gyvena akmens amžiuje“, – reziumavo B.Noreikis.
