Šešerių metų patinas Henrikas dviejų hektarų aptvare iki šiol laiką leido it žuvis vandenyje. Šernui nestigo lankytojų dėmesio ir įvairių vaišių, kurias girininkijos augintiniui atnešdavo vietos įžymybę nusprendę aplankyti keliautojai.
Mikierių girininkas Laimis Trumpickas tvirtina, kad šerną Henriką pamilo ne tik anykštėnai, bet ir turistai. Anot girininko, dabar šerną lankyti uždrausta. Girininkija buvo įpareigota pasirūpinti, kad Henrikas būtų atskirtas nuo lankytojų.
Prie įvažiavimo į Šimonių girią, kur lankytojus pasitikdavo draugiškas šernas, atsirado kelio atitvaras. Ant jo pritvirtintas eismą draudžiantis ženklas, perspėjimas apie draudimą lankyti Henriką ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimo kopija.
Prie įvažiavimo į Šimonių girią, kur lankytojus pasitikdavo draugiškas šernas, atsirado kelio atitvaras.
„Kai susipažinome su šiuo sprendimu, ėmėmės priemonių prie to prisidėti, kad grėsmė būtų kuo mažesnė.
Anksčiau Henriko lankymas buvo neribojamas, tačiau dabar teko uždaryti ir užrakinti atitvarą. Dabar lankymas yra uždraustas, todėl gyventojams reikėtų pakentėti.
Dabar prie šerno galime prieiti tik mes, jį pašerti. Kaip situacija klostysis toliau, pasakyti sunku, bet mes norime, kad mūsų įžymybė Henrikas išliktų. To nori ir Anykščių rajono visuomenė“, – sakė girininkas L.Trumpickas.
Girininkai kreipėsi į Aplinkos ministeriją
Pasak girininko L.Trumpicko, vos gavę sprendimą apie tai, kad šernus ir šernakiaules aptvaruose laikyti draudžiama, girininkai pasiuntė raštą į Vilnių, kuriame prašoma leisti išsaugoti prijaukintą ir žmonių mylimą šerną.
Koks likimas laukia Henriko, klausinėja ir vietos gyventojai. Deja, jokio atsakymo girininkai kol kas pateikti negali.
„Mes manome, kad aptvare Henrikas yra saugesnis, turi mažiau galimybių užsikrėsti afrikiniu kiaulių maru, nei laisvėje gyvenantys šernai. Aptvare šernas taip pat apsaugotas ir nuo plėšrūnų, ir visais metų laikais sotus. Jam čia gyvenimas geras.
Pastaruoju metu Henrikas liūdi, nes iki šiol lankytojų čia netrūkdavo. Ypač savaitgaliais. Ir vaikų ekskursijos net keliais autobusais atvykdavo, vasarą daug keliautojų, užsieniečių sulaukdavome. Pastarosiomis dienomis matome automobilių padangų žymes prie atitvaro. Žmonės atvažiuoja, paskaito draudimą ir čia pat apsisukę išvažiuoja.
Prašome ir visuomenės supratingumo. Yra kaip yra. Reikia šiek tiek palaukti ir dabar Henriką palikti ramybėje“, – pasakojo girininkas.
Už šerno išlikimą kovos ir gyventojai
Už Henriko išsaugojimą mūru stoti pasiryžo ir gyventojai. Mikierių, Andrioniškio ir Anykščių žmonės teigė, kad, jei reiks, bus surengta ir šerno palaikymo akcija.
Gyventojai tvirtina dėsiantys visas pastangas, kad visų mylimas šernas nebūtų pasiųstas myriop. Anot Andrioniškio gyventojų, laikui bėgant Henrikas tapo tarsi vietiniu.
„Pas mus į parduotuvę atvažiuoja žmonės, perka Henrikui duonos, klausia, ką šernas mėgsta. Mes jau žinome, ką tuomet nuo lentynos paduoti pirkėjams. Vasarą tikrai daug tokių atvejų būna.
Iš pradžių žmonės parduotuvėje pasiteirauja, kaip rasti šerną, o antras prašymas būna parduoti tai, ką šernas labiausiai mėgsta. Jei prieisime prie to, kad reikės rinkti parašus, kovoti dėl Henriko išlikimo, aš būtinai prisidėsiu. Gaila būtų prarasti tokią įžymybę. Girininkijoje labai smagu, gražu, tvarkinga, tačiau be šerno viskas būtų nebe taip”, – sakė Andrioniškio miestelio parduotuvėje pardavėja dirbanti Danguolė Sabaliauskienė.
Pardavėjos nuomonei pritarė ir tuo metu parduotuvėje buvę pirkėjai. Pensininkė Stasė Tarulienė sakė, kad būtų nežmoniška Henriką tiesiog nudobti.
Aštrios kritikos dėl sprendimo uždrausti laikyti šernus nepagailėjo ir prisistatyti nepanoręs andrioniškietis. Vyras trumpai išsakė savo nuomonę ir stipriai trenkęs parduotuvės durimis sparčiu žingsniu išėjo.
„Apie kokius afrikinius marus Anykščių rajone jie čia kalba? Šitame krašte net nėra šernų, iš kur ta liga Henriką pasieks? Čia šerną rasti sunku. Vienas Henrikas tik čia. Kituose rajonuose gal ir yra, pas mus – ne. Labai gaila bus Henriko. Tiek žmonės augino, prižiūrėjo, kaip gi nebus gaila? Kur liga, o kur šernas. Kokia čia politika Lietuvoje?“ – piktai išrėžė andrioniškietis.
Užaugo žmonių apsuptyje
Šernas Henrikas į Mikierių girininkiją pateko prieš šešerius metus. Tuomet, būdamas dar šerniukas, jis atklydo į Svėdasų miestelį ir netruko įkyrėti žmonėms – mindė ir knaisiojo jų gėlynus.
Tuomet šerną priglaudė svėdasiškis Henrikas. Tokiu pat vardu buvo pakrikštytas ir šernas.
Vėliau gyvūnas buvo perduotas girininkams, kurie jį uždarė į erdvų aptvarą. Vos kelias dešimtis kilogramų svėręs gyvūnas dabar užaugo ir girininkai spėlioja, kad gyventojų mylimas Henrikas dabar sveria per 150 kilogramų.
