Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Arūnas Visockas „15min“ sakė, kad greičiausiai jau kitą savaitę miesto problemiškiausiose vietose – Lukiškių aikštėje ir Sereikiškių parke – planuojama ardyti varninių paukščių lizdus. „Ilgai delsėme, nes nebuvo patvirtintas biudžetas ir nežinojome, kiek pinigų galime išleisti šiems darbams“, – sakė jis.
Tačiau gamtininkai perspėja, kad iš miesto varninius paukščius išvaikyti norintys savivaldybės darbuotojai vėluoja. „Lizdų ardymu reikia rūpintis iš anksto. Šiuo metu paukščiai kuriasi lizduose ir tuoj turėtų būti dedami kiaušiniai, tad ardyti lizdus kiek vėloka“, – sakė Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas ir gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Jam pritarė ir Lietuvos ornitologų draugijos tarybos narys bei Vilniaus universiteto Ekologijos instituto mokslo darbuotojas Liutauras Raudonikis. „Paukščius labai saugo Europos Sąjungos Paukščių direktyva, pagal kurią ardyti lizdus perėjimo laikotarpiu giežtai draudžiama“, – sakė jis. Anot S.Paltanavičiaus, paukščiai sparnus pakels ir miestą paliks tik sustiprėjus jaunikliams – vasaros pradžioje.
Gamtininko S.Paltanavičiaus tvirtinimu, Vilniuje kolonijomis daugiausia gyvena kovai. „Pačių varnų ar kitų jų giminės atstovų, pavyzdžiui, šarkų, gerokai mažiau. Tiesa, pagal skaičių, ko gero, daugiausia kuosų, bet jos išsimėčiusios po visą miestą, tad ne taip krenta į akis“, – sakė jis.
„Varninių paukščių psichika yra labai gerai išsivysčiusi, jie labiausiai prisitaikę prie žmonių aplinkos“, – tikino S.Paltanavičius. Dėl šių sparnuočių sugebėjimo maitintis žmonių paliekamomis atliekomis, šių paukščių skaičius mieste yra gausiausias. „Jei miestas būtų tvarkingesnis, tai ir šių paukščių būtų kone dešimt kartų mažiau“, – sakė pašnekovas.
Užuot medžioję ardo lizdus
Miesto valdžia su varnomis ir kitais šios šeimos atstovais bando kovoti ardydama lizdus. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas sakė, kad varnos yra medžiojamas paukštis, tačiau miesto teritorijoje medžioti draudžiama, tad vienintelis būdas išginti paukščius – išardyti jų lizdus.
„Lizdų ardymui reikia gauti leidimą. Mes juos išduodame nemokamai, atsižvelgdami į esamas sąlygas“, – pasakojo S.Mikėnas. Pašnekovo tvirtinimu, ardyti lizdus ir taip baidyti paukščius galima tik esant pavojui žmogaus sveikatai, ligų plitimui. „Varnų keliamas triukšmas – ne pagrindinė bėda. Daug baisiau yra tai, kad per jų išmatas gali išplisti pavojingos ligos“, – sakė S.Mikėnas.
Jeigu miestas būtų tvarkingesnis, tai šių paukščių būtų mažiau, – sako Selemonas Paltanavičius.Paukščių specialisto L.Raudonikio tvirtinimu, Vakaruose kovai su nepageidaujamais paukščiais mieste pasitelkiamos ir kitokios priemonės, pavyzdžiui, specialiai suformuojama lizdams sukti nepatogi medžių laja.
„Žinoma, tokių ginklų galima būtų imtis ir Vilniuje, tačiau tai nemažai kainuotų, nes reikėtų pakeisti visus želdinius“, – sakė L.Raudonikis.
Anot savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus Želdinių poskyrio vedėjo Ruslano Adaškevičiaus, ankstesniais metais Vilniuje kovojant su varniniais paukščiais būdavo imamasi medžių genėjimo. „Ir pernai, genėjome aukštus medžius, kad paukščiams nebūtų kur sukti lizdų. Tačiau šiemet viskam trūksta lėšų, todėl mieste sutvarkome tik avarinės būklės medžius“, – sakė R.Adaškevičius.
Paukščių mažėja
Varninių paukščių sukeliamais nepatogumais skundžiasi įvairių institucijų darbuotojai. Netoli Sereikiškių parko įsikūrusios Vidaus reikalų ministerijos (VRM) darbuotojai neretai išėję iš darbo randa paukščių išmatomis išmargintus savo automobilius.
Turto valdymo ir ūkio departamento prie VRM direktoriaus Vinco Žydelio teigimu, pastaruoju metu paukščių gerokai apmažėję. „Žinoma, jie vis dar kelia problemų, tačiau bėdos mažiau nei prieš porą metų“, – sakė jis. „Mes patys keletą kartų samdėmės bokštelį ir ardėme lizdus“, – sakė V.Žydelis.
