Ketvirtadienį, Kaune, nemažai gamtinės pramogos mylėtojų dalyvavo organizuotame šventiniame plaukime baidarėmis Nemuno atkarpoje nuo hidroelektrinės iki Aleksoto tilto, kur šią žiemą laikosi maždaug 1100 gulbių, tūkstančiai ančių bei kitų vandens paukščių.
Šio plaukimo metu, tik pasirodžius baidarėms, daugelis vandens paukščių paniškai išsigando ir pakilo skrydžiui. Dangus virš upės buvo pilnas skrendančių įvairių rūšių vandens paukščių – dalis jų nuskrido žemupio link, tačiau gulbių būriai besiblaškydami pasuko upe aukštyn.
Dėl tokio scenarijaus labiausiai nerimavo Lietuvos ornitologų draugijos darbuotojai ir nariai, stebėję pabaidytų paukščių elgesį prie aukštos įtampos laidų, kertančių upę ties Žemaisiais Šančiais. Yra žinoma, kad paukščiai dažnai nepastebi tamsių elektros laidų arba juos pastebi per vėlai, dėl ko atsitrenkę žūva ar yra stipriai sužalojami.
Taip įvyko ir šio baidarių plaukimo metu, kuomet besiblaškančių gulbių nebylių būriai skrido virš upės vagos, kurią keliose vietose kerta aukštos įtampos elektros linijų laidai. Didžioji dalis baltaplunksnių laidus pastebėjo ir jų išvengė, tačiau skrendant dideliame būryje dalis paukščių, buvusių būrio viduryje, nesugebėjo laiku pastebėti pavojingų laidų.
Vien šioje vietoje per 10 minučių buvo stebėti 8 gulbių susidūrimai su laidais. Susižalojusios gulbės krito dešimtis metrų žemyn ir tėškėsi į vandenį tarp baidarių. Kelios gulbės dar sugebėjo nuplaukti iki kranto, bet neabejotina, kad ir jos patyrė stiprius sužeidimus: galimi kepenų plyšimai, kuomet dėl vidinio kraujavimo paukščiai vargiai ar išgyvens. Kitos gulbės žuvo iš karto ir jų kūnus nunešė Nemuno srovė.
Pasibaigus plaukimui, ornitologai vien ties Žemųjų Šančių pakrante surado 4 gulbių kūnus su matomais ir išoriškai nematomais sužalojimais. Dar keli gulbių kūnai buvo stebėti nešami srovės toliau nuo kranto. Manoma, kad vien šią vasario 16-ąją Kaune galėjo žūti mažiausiai 10 žmonių globojamų gulbių nebylių. Belieka numanyti kiek paukščių žūva kiekvieną žiemos sezoną, nes masiniai baidarių žygiai šiuo laikotarpiu organizuojami ne kartą.
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) jau anksčiau skelbė apie vandens turizmo žalą žiemojantiems vandens paukščiams Nemuno upės atkarpoje tarp Kauno hidroelektrinės ir Aleksoto tilto. LOD prašė planuojamą vasario 16-osios minėjimo plaukimą keisti kitu maršrutu, tačiau organizatoriai to nepaisė. Maža to, jie nepaisė rekomendacijų, jei žygiai organizuojami, plaukti tik palei Nemuno dešinį krantą, kur vandens paukščių sankaupos ne tokios skaitlingos.
Didžiausia žiemavietė
Nemuno upė ties Kaunu yra didžiausia vandens paukščių žiemavietė Lietuvoje. Šaltomis žiemomis čia susirenka daugiau nei 10 000 vandens paukščių, o šių metų sausio viduryje vykusios žiemojančių vandens paukščių apskaitos metu Nemune ties Kaunu suskaičiuota daugiau nei 16 000 sparnuočių.
Vandens paukščius čia sugena šaltis, kuris sukausto visus kitus vandens telkinius, o dėl Kaune esančios hidroelektrinės Nemuno upė miesto teritorijoje dažniausiai neužšąla. Pastebėjus šios teritorijos svarbą vandens paukščiams, dar 1988 m. Nemune žemiau hidroelektrinės buvo įkurtas Kauno ornitologinis draustinis. LOD ir savanoriai miestiečiai globoja žiemojančius vandens paukščius. Deja, vien draustinio pavadinimas paukščių neapsaugo nuo paukščiams pražūtingų žmonių pramogų. Beveik kiekvieną savaitgalį dešimtimis plaukiančios baidarės nuolat trikdo vandens paukščius, kurie pasibaidę dažnai atsitrenkia į virš upės kabančius elektros laidus.
Paukščių susidūrimai su laidais ornitologams ir aukštos įtampos elektros tiekėjams jau kuris laikas žinoma problema. Dar 2014 metais LOD su aukštos įtampos elektros tiekimo operatoriumi AB LITGRID pradėjo vykdyti bendrą ES finansuojamą LIFE projektą, kurio metu siekiama aukštos įtampos elektros laidus padaryti kiek įmanoma draugiškesnius paukščiams.
Šio projekto metu yra didinamas ir aukštos įtampos elektros laidų matomumas, ant jų tvirtinant matomumą didinančias spirales arba besisukančius ir šviesą atspindinčius pakabukus. Tačiau šios priemonės tampa neefektyvios, kuomet vandens paukščiai yra baidomi ir skrisdami dideliais būriais užstoja matomumą vieni kitiems. Labiausiai nukenčia mažiau manevringos gulbės.
Motorinių ir nemotorinių vandens transporto priemonių judėjimas Nemunu ties Kaunu nuo hidroelektrinės iki Aleksoto tilto turėtų būti uždraustas nuo lapkričio pradžios iki balandžio pabaigos. Kaip alternatyvą, vandens turizmui Kaune siūloma rinktis Neries upę arba Nemuną žemiau Aleksoto tilto, t.y. atkarpas, kuriose vandens paukščių sankaupos yra negausios ir jų atsitrenkimai į elektros laidus yra mažai tikėtini. Dėl šių įvykių ir vandens transporto uždraudimo pavojingoje upės atkarpoje LOD kreipėsi į Kauno aplinkos apsaugos agentūrą, Kauno miesto savivaldybę bei Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Trys renginiai šaltuoju metu
15min pakalbino VšĮ „Vandens turistai“ renginių organizatorę Ovidiją Undzėnaitę. Moteris teigė, kad vakarykščiame renginyje dalyvavo apie 70 žmonių. O kaltinimai, kad nebuvo atsižvelgta į rekomendacijas, nėra tiesa.
„Ornitologai su mumis tiesiogiai nebendravo, bet jų platintą pranešimą su rekomendacijomis dėl šių plaukimų mes matėme. Visi renginio dalyviai buvo informuoti plaukti atokiau, netriukšmauti. Tą žmonės ir darė. Pati myliu paukščius, specialiai tikrai nieko nedarome. Nevažiuojame į Lenkiją apsipirkti, norime vienyti žmones, plaukti Kaune. Tad apsiginklavę vėliavomis tą ir darėme“, – sakė O.Undzėnaitė.
Pasak jos, prieš renginį lankėsi ir Kauno aplinkos apsaugos agentūros atstovai, jie taip pat nepateikė jokių pastabų.
Šaltuoju metų laiku Kaune rengiami trys tokie plaukimai – Naujametis, Vasario 16-osios ir Kovo-11-osios. Visuose juose dalyvavusi moteris neslėpė, kad toks atvejis yra pirmas, todėl ji yra sukrėsta šio įvykio.
„Liūdna, kad tie patys ornitologai nepyksta tada, kai kovo-balandžio mėnesiais plaukiame baidarėmis rinkdami šiukšles. Kai vyksta ekologinis žygis, niekas nepyksta ir visiems viskas tinka“, – sakė renginio organizatorė.
Žinojome, kad ornitologai stebės ir filmuos renginį.
„Žinojome, kad ornitologai stebės ir filmuos renginį. Niekada anksčiau tokių paukščių atsitrenkimų nepastebėjome. Bandysime skubinti elektros laidų žymėjimą. Sutinkame su ornitologais ir patys dėl to labai gailimės“, – sakė vienas iš renginio organizatorių Tadas Čeponis.
Vyras tvirtino, kad teks riboti arba visai atsisakyti žiemos plaukimų. Pasak jo, buvo bandyta plaukti kairiuoju krantu, tačiau paukščiai pasklidę taip plačiai, kad ir viena baidarė, plaukusi upės viduriu, juos būtų išbaidžiusi.
„Paukščių šėrykla įrengta maršrutinėje zonoje. Kodėl jos negalima buvo įrengti draustinio zonoje prie hidroelektrinės? Patys ornitologai tapo situacijos įkaitais, nes viena moteris pradėjo paukščius šerti prie namų ir juos prijaukino. Dabar patys LOD nariai skatina šėrimą, nes negali palikti paukščių žūčiai. O tai, kad gulbės žiemą sveria daugiau nei vasarą, irgi daug ką pasako“, – sakė T.Čeponis.
