Dar vasaros pradžioje ŽGA prieglaudoje Kairėnuose, Vilniaus rajone, ganėsi šešetas žirgų, kurie buvo išpirkti iš tinkamai jų neprižiūrėjusių savininkų ar ištraukti iš skerdyklos. Gyvūnų globėjai ne tik rūpinosi jų priežiūra, bet ir intensyviai ieškojo jiems naujų šeimininkų.
„Išlaikyti tokį skaičių žirgų mums yra ypač sudėtinga dėl nuolatinio lėšų trūkumo. Laikomės nuostatos, kad visiems mūsų išgelbėtiems gyvūnams reikia rasti šeimininkus, žmones, kurie norėtų ir galėtų jais tinkamai rūpintis. Ši užduotis – ne iš lengvųjų, kadangi dauguma gyvūnų turi įvairių sveikatos problemų ir aktyviam jodinėjimui nėra tinkami. Todėl ypač džiugu, kad atsirado tokių, kurie sutiko su mūsų sąlygomis ir suteikė žirgams naują prieglobstį“, – sakė ŽGA vadovė Eglė Gerulaitytė.
Iki rudens veiksiančioje prieglaudoje liko du žirgai – Bardas ir Rudvilsas. Pastarasis gyvūnas, keletą metų „dirbęs“ raitojoje policijoje ir vėliau parduotas aukcione, netrukus turėtų pasiekti naujus namus Švedijoje. O Bardą pasiryžo globoti keturi ŽGA nariai, žirgas apsigyvens viename iš Vilniaus žirgynų. Dar viena ŽGA globotinė, buvusi „policininkė“ Griana, iškeliaus į Žemaitiją.
„Nors prieglauda užveria savo duris, veiklos nepritrūksime. Lietuvoje daug liūdnų atvejų, kai pažeidžiamos gyvūno teisės: mušimas ir kankinimas, netinkamas šėrimas ir priežiūra – tai tik kelios priežastys, dėl kurių kenčia šimtai žirgų ir arklių. Tam, kad tokių situacijų sumažėtų, visas jėgas skirsime visuomenės švietimui“, – pažymėjo E.Gerulaitytė.
Dažniausiai pasitaikanti problema, su kuria susiduria gyvūnų globėjai, gelbėdami žirgus, yra žinių apie šiuos gyvūnus stoka.Anot jos, dažniausiai pasitaikanti problema, su kuria susiduria gyvūnų globėjai, gelbėdami žirgus, yra žinių apie šiuos gyvūnus stoka.
„Žmonėms dažnai tiesiog trūksta informacijos apie priežiūrą, šėrimą, fiziologiją. Vis dar vyrauja požiūris į žirgą ar arklį tarsi į daiktą, kurį panaudojus galima išmesti, ar darbo įrankį, kuriam pakanka mestelti šiek tiek šieno ir vandens. Nekalbu jau apie fizines skriaudas, kurios nepaliauja stebinti savo žiaurumu. Savo veikla bandysime bent šiek tiek pakeisti tokią situaciją tiek moraliniu, tiek teisiniu atžvilgiu ir propaguoti žirgų gerovės idėjas, kurios jau seniai prigijusios Vakarų Europos šalyse“, – teigė ŽGA atstovė.
ŽGA vykdys informacinę edukacinę kampaniją, rengs seminarus specialistams ir mėgėjams žirgų gerovės klausimais, taip pat bus organizuojamas tradicinis „Keistuolių teatro“ ir Andriaus Kaniavos paramos koncertas. Asociacijos planuose yra ir antrasis labdaros aukcionas žirgams paremti, taip pat – bendras renginys su naujojo kino filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrėjais. ŽGA ir toliau teiks pagalbą skriaudžiamiems žirgams ir arkliams, konsultuos gyventojus.
Ketverius metus veikianti ne pelno siekianti organizacija ŽGA iš viso spėjo pagelbėti virš 30 žirgų. Bene garsiausias ŽGA globotinis – panaudotos įrangos aukcione išpirktas traumuotas sportinis žirgas Belfastas, kuriuo treniravosi olimpiečiai Andrejus Zadneprovskis, Edvinas Krunglocas ir kiti penkiakovininkai.
