Pernai Lietuvoje buvo išsaugoti 1 189 gandralizdžiai. Per šių metų pavasarį LESTO planuoja perkelti ant specialių platformų dar 386 gandralizdžius.
Pasak skirstomųjų tinklų bendrovės specialistų, kiekvienais metais iškeliama po keletą šimtų gandralizdžių, susuktų ant oro linijų atramų, tačiau tokių lizdų kasmet atsiranda vis daugiau. „Iki šių metų balandžio bendrovės tinklo teritorijoje planuojame išsaugoti 386 gandralizdžius, tokiu būdu pašalindami ir neigiamą įtaką elektros tiekimo patikimumui“, – sako LESTO tinklo eksploatavimo departamento direktorė Virginija Bandžiukienė.
LESTO specialistų teigimu, pagal saugios elektros oro linijų eksploatacijos reikalavimus bet kokie pašaliniai daiktai nuo atramų turi būti šalinti. Elektrą tiekianti bendrovė patiria nemažai nuostolių dėl elektros nutekėjimo, dėl lizdų svorio bei paukščių ekskrementų sukeltos korozijos nutrūkstančių elektros laidų. Dėl šių priežasčių kyla grėsmė ir patiems paukščiams, dėl to nukenčia ir elektros vartotojai.
„Ant elektros oro linijų sukrautus gandralizdžius perkeliame ant pritvirtintų specialių metalinių atramų, ant šalia specialiai pastatytų stulpų su metaline platforma arba lizdai yra paliekami ant senų oro linijų atramų, elektros laidus perkeliant ant naujų atramų. Gandralizdžių iškėlimo darbai vykdomi tuo metu, kai gandrai yra išskridę žiemoti“, – pasakoja V.Bandžiukienė.
Pasak LESTO atstovės, vieno gandralizdžio perkėlimas kainuoja apie kelis šimtu litų. Lėšos būtinos specialių platformų gamybai, specialios technikos panaudojimui, oro linijų atramų perkėlimui. Iki 2009 m. gandralizdžių perkėlimo darbus skirstomųjų tinklų bendrovės (RST ir VST) vykdė naudodamos elektros tinklo priežiūrai skirtas lėšas. Prieš trejetą metų, gavus dalinį finansavimą iš Europos Sąjungos (ES) aplinkosaugos programos „LIFE+“, gandralizdžių perkėlimą bendrovės vykdė skirdamos 50 proc. savo lėšų. Iki 2011 m. gandralizdžių išsaugojimo projektui įgyvendinti iš viso prireikė 1 mln. 275 tūkst. litų.
Pasak ornitologų, gandralizdis yra didelis ir ilgalaikis statinys, kurį gandrai kasmet papildo nauja medžiaga.Pernai daugiausia gandralizdžių (815) buvo perkelta rytinėje Lietuvos dalyje: Utenos regione – 437, Alytaus – 160, Panevėžio – 153, Vilniaus – 65 gandralizdžiai. Vakarinėje šalies pusėje buvo išgelbėti 374 gandralizdžiai: Šiaulių regione – 133, Kauno – 113, Klaipėdos – 128. Šiemet iki gandrų sugrįžimo ir įsikūrimo savo gimtosiose vietovėse LESTO iškels 116 gandralizdžių Alytaus regione, Klaipėdos – 92, Šiaulių – 90, Kauno – 61 ir 27 gandralizdžius Panevėžio regione.
„Pagal ES dalinai finansuojamą gandralizdžių išsaugojimo projekto planą iki 2012 metų numatėme įrengti iš viso 1 770 dirbtinių gandralizdžių, tam būtų prireikę apie 4 mln. 400 tūkst. litų“, – sako V.Bandžiukienė. Tačiau, pasak jos, pastebėjus, kad vis daugiau baltųjų gandrų suka lizdus ant oro linijų atramų, LESTO ketina kreiptis į ES, prašydama pratęsti projekto finansavimą. LESTO specialistės teigimu, iki 2012 m. pabaigos papildomai reiktų išgelbėti apie 1 600 gandralizdžių. Daugiausia jų yra Klaipėdos, Utenos ir Alytaus regionuose.
Skirstomųjų tinklų specialistai pastebi, kad gandrų lizdai kraunami tiesiai ant elektros oro linijos atramų viršūnės laidų. Tokių lizdų pagrindas yra nestabilus, todėl jie greitai pradeda svirti ir nukrenta ant žemės, dažnai nutraukdami ir elektros laidus. Ant elektros oro linijų atramų sukrauti lizdai kartais užsidega nuo trumpo elektros sujungimo. Tokiais atvejais gali žūti ne tik lizdas, bet ir jame esantys jaunikliai. Be to, besimokantys skraidyti jaunikliai, o kartais ir suaugę gandrai, perintys lizduose ant elektros oro linijų atramų, neretai mirtinai traumuojami elektros srovės, kai atsitrenkia į elektros laidus.
Ornitologų paskaičiavimais, apie 93 procentų įrengtų platformų yra užimamos – gandrai ant jų vėl susuka lizdus ir peri jauniklius. Pasak ornitologų, gandralizdis yra didelis ir ilgalaikis statinys, kurį gandrai kasmet papildo nauja medžiaga. Kai kurie gandralizdžiai yra įspūdingos apimties – pasitaiko lizdų, kurių aukštis viršija 2 metrus, o svoris siekia iki 1,5 tonos. Liūčių metu lizdai permirksta ir jų svoris padidėja, dėl ko kartais išlūžta medžiai, pralaužiamas pastato stogas, nutrūksta elektros laidai, ant kurių yra sukrautas lizdas.
