Šių veiksmų imamasi po visuomeninės organizacijos „Tušti narvai“, kovojančios už gyvūnų teises, skundo tarnybai.
Kaip BNS informavo VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis inspektorius Giedrius Blekaitis, prieš savaitę gavus skundą, patikrintos fermos Širvintų ir Kaišiadorių rajonuose, nustatyta pažeidimų – įmonėms planuojama skirti baudas. Artimiausiomis dienomis bus baigti neplaniniai patikrinimai dar trijose fermose Utenos, Zarasų, Rokiškio rajonuose.
BNS žiniomis, fermos, kurioms bus skirtos baudos, yra Kaišiadorių rajono Juodiškių kaime bei Širvintų rajono Vaitkuškių kaime.
„Esame numatę, kad jauniklių atjunkimo laikotarpiu – nuo liepos pradžios iki žudymo laikotarpio pradžios spalį, bus patikrintos visos kailinių gyvūnų laikymo vietos Lietuvoje“, – BNS teigė jis.
Iš viso šalyje yra 121 fermos, kur auginamos audinės.
Kalbėdamas apie jau nustatytus pažeidimus, G.Blekaitis nurodė, kad Kaišiadorių rajone esančioje fermoje aptikta neišvežto mėšlo sankaupų, pati teritorija buvo netvarkinga.
„Dėl pačių gyvūnų laikymo, nustatyta, kad šiemet gyvūnai laikyti siauresniame nei 30 centimetrų pločio narve – buvo keli tokie narvai. Paties ūkio subjekto pasiteisinimas buvo, kad dėl didelio prieauglio neturėjo tų narvų. Tai – pakankamai griežtas pažeidimas“, – sakė specialistas.
Anot G.Blekaičio, išskyrus minėtus kelis atvejus, nenustatyta, kad apie 10 tūkst. žvėrelių auginančioje fermoje jiems būtų per ankšta, tačiau užfiksuota keletas pabėgusių gyvūnų.
Apie 20 tūkst. audinių auginančioje fermoje Širvintų rajone taip pat nustatyta biologinio saugumo pažeidimų: aptikta įvairių pašalinių daiktų, mėšlo sankaupų, teritorija nenušienauta – dėl to kyla grėsmė, jog gali atsirasti žiurkių. Taip pat aptiktos kelios apkandžiotos audinės.
„Iš 20 tūkst. gyvūnų du rasti apkandžioti. Žaizdos apdorotos, jos yra gydomos specialiais veterinariniais vaistais, kai laikant net ir du gyvūnus narve, ne tik dezinfekuojama žaizda, bet ir atbaidomas kitas gyvūnas, kad jis nelįstų prie žaizdos. Tai nėra masinis reiškinys, ką galbūt visuomeninė organizacija nori parodyti“, – paaiškino specialistas.
Anot jo, abiem įmonėms gresia įspėjimas arba 120 eurų baudos.
Gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ antradienį pranešė atlikusi tyrimą Kaišiadorių, Utenos, Zarasų, Rokiškio ir Širvintų rajonuose esančiose kailinių žvėrelių fermose ir „tarp daugybės žiaurumų“ radusi jauną audinę, nepajėgiančią apsiginti nuo ją gyvą ėdančių brolių ir seserų.
„Motina bando šį jauniklį patraukti nuo kitų, tačiau mažame narve neįmanoma jo paslėpti ir apginti. Vaizdo įraše matoma, kaip vidiniai gyvūno organai išplėšiami iš kūno, kol jis cypia iš skausmo ir beviltiškai bando išsigelbėti“, – rašoma organizacijos žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Jame priduriama, kad laukiniai gyvūnai, tokie kaip audinės, iš prigimties nėra prisitaikę gyventi narvuose. Esą tai reiškia, jog „kailių fermose laikomiems gyvūnams yra absoliučiai suvaržytos jų prigimtinės laisvės“ – žaisti, plaukti, sukti lizdus ar medžioti.
Anot „Tuščių narvų“, daugelis gyvūnų dėl tokių sąlygų patiria stresą, o to pasekmė esą gali būti jų agresyvumas: „Puolamos audinės negali pabėgti, kaip turėtų galimybę tai padaryti gamtoje.
To paties tyrimo metu kitos audinės buvo rastos kruvinos ar stipriai apkandžiotos. Kai kur užfiksuotos stipriai supūliavusios žaizdos ir labai prastos būklės gyvūnai.“
Nors, pagal įstatymus, tokius gyvūnus reikėtų atskirti nuo kitų ir gydyti, organizacijos „Tušti narvai“ vadovės Gabrielės Vaitkevičiūtės tikinimu, praktikoje tai nėra daroma.
„Geriausiu atveju audinės apipurškiamos vaistais ir paliekamos kartu su tomis, kurios ir sukėlė žaizdas“, – pranešime žiniasklaidai cituojama ji.
„Šie vaizdai šlykščiausi, kuriuos man yra tekę matyti iš kailinių žvėrelių fermų visame pasaulyje. Jeigu mes negalime net žiūrėti į tai, kas vyksta šiose fermose, kodėl leidžiame joms veikti? Mūsų organizacijos tikslas uždrausti gyvūnus auginti ir žudyti tik dėl jų kailio. Jau 17 Europos šalių uždraudė arba apribojo šią industriją, laikas tai padaryti ir Lietuvoje“, – priduria G.Vaitkevičiūtė.
Apie užfiksuotus galimus pažeidimus „Tušti narvai“ teigia pranešę Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai bei Regioniniams aplinkos apsaugos departamentams.
Savo ruožtu G.Blekaitis apgailestavo, kad surinkę medžiagą visuomenininkai perdavė pavėluotai, nes, anot jo, nuotraukos ir vaizdo medžiaga su apkandžiotais gyvūnais užfiksuoti dar liepos pradžioje, todėl vertinti galimus pažeidimus tik iš vaizdų yra sudėtinga. Jis taip pat pažymi, kad būtent visuomenininkų naktiniai „reidai“ į fermas gali lemti agresyvią gyvūnų elgseną.
„Gerai, kad jie pateikė medžiagą, bet blogai, kad jie veržiasi į ūkius ir nakties metu, t.y. tada, kai gyvūnams turi būti poilsis. Nes ir patys ūkio subjektai fiksuoja didesnius gaištamumus būtent po tokio apsilankymo“, – sakė G.Blekaitis.
