Kaip ir pirmojo Vokietijos gyvūnų apsaugos organizacijos ETN vykdyto projekto metu, per šią akciją didžiąją dalį sterilizuotų gyvūnų sudarė katės, iš viso – 578. Projekto organizatoriai skaičiuoja, kad dėl šios akcijos dar šiemet užkirstas kelias 3 000 beglobių gyvūnų gimimui.
Pasak Šiaulių gyvūnų globos namų vadovės ir Šiaulių krašto kuratorės Onos Birutės Vaičiulevičienės ir Vilniaus rajono kuratorės Nadeždos Makuševos, aktyviausi Šiaulių krašte buvo Šiaulių, Radviliškio ir Joniškio, o Vilniaus krašte – Rudaminos, Nemėžio, Juodšilių ir Nemenčinės gyventojai, prie projekto prisidėję ne tik gyvūnų gaudymu ir transportavimu į kliniką, bet ir aktyviai platindami informaciją apie projektą ir ragindami savo bendruomenes prisidėti prie beglobių populiacijos mažinimo.
„Pasitaikė tikrai ne vienas atvejis, kai vieno gyventojo jėgomis į projektą būdavo įtraukiama nemaža dalis seniūnijos gyventojų – visi jie bendromis jėgomis gaudė ir vežė į kliniką gyvūnus. Panašu, kad ši akcija prisidėjo ne tik prie humaniško beglobių populiacijos mažinimo, bet ir suartino bendruomenes,“ – džiaugėsi N.Makuševa.
Projekto vykdytojai pastebi, kad Vilniaus rajono savivaldybė, lygiai kaip ir Vilniaus miesto savivaldybė išties rodo pavyzdį taikant modernius beglobių gyvūnų problemos sprendimo būdus – po tęstinių „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ akcijų jau jaučiamas beglobių populiacijos mažėjimas Vilniaus krašte. Tik faktas, kad vis dar yra savivaldybių, kurios tiki, kad efektyviausias būdas yra du kartus per metus nužudyti sugautus beglobius gyvūnus, rodo, kad šioje srityje dar būtina tobulėti.
„Visuomet yra malonu dirbti su savivaldybėmis, kurios suvokia Lietuvą esant modernia Europos Sąjungos šalimi, siekiančia stoti į lygias gretas su tokiomis šalimis kaip Austrija ar Vokietija, kuriose galioja griežta gyvūnų nežudymo politika. Mes esame pasirengę bendradarbiauti su mažesnių miestų savivaldybėmis, svarbiausia – jų noras spręsti beglobių gyvūnų problemą moderniu ir veiksmingu būdu,“ – teigė projekto iniciatorė, Austrijos ambasadoriaus Lietuvoje žmona Gudrun Koller.
Projekto organizatorės džiaugiasi sulaukusios daug paramos vykdant projektą. „Be Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos palaikymo, Vilniaus rajono savivaldybės ir seniūnijų kokybiško bendradarbiavimo skleidžiant informaciją, Šiaulių rajono savivaldybės suteiktos finansinės paramos ir Šiaulių gyvūnų globos namų bei VšĮ „SOS gyvūnai“ pagalbos, pasiekti šių rezultatus būtų buvę nepalyginamai sunkiau,“ – teigė koordinatorė Algita Zigmantaitė.
