Seimas dar 2012 metais nusprendė, kad nuo 2016-ųjų visi šunys, katės ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre.
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė Seime buvo pateikusi siūlymą atsisakyti privalomo žymėjimo mikroschemomis, o tokius reikalavimus taikyti tik iš Lietuvos išvežamiems šunims, šeškams ir katėms bei pavojingiems šunims, tačiau gruodžio pradžioje parlamentas tam nepritarė.
Vyriausybės posėdyje trečiadienį V.Baltraitienė prognozavo, kad dėl privalomo gyvūnų žymėjimo kils gyventojų pasipriešinimas, nes kainuos ne tik pats žymėjimas, bet ir gyvūnų skiepijimas – jis privalomas norint pažymėti gyvūną.
„Problema bus didelė iš tikrųjų, sulauksime gyventojų didelio pasipriešinimo“, – kalbėjo ministrė.
Ji taip pat sakė, kad bus sunku užtikrinti kontrolę, kaip laikomasi naujo reikalavimo.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos sako, kad privalomas gyvūnų ženklinimas būtinas norint sudrausminti neatsakingus augintojus, nes dabar dažnai nėra galimybių nustatyti, kam priklauso nuskriaustas gyvūnas. Be to, įvedus privalomą ženklinimą nereikėtų išlaikyti gyvūnų prieglaudų.
Gyvūnų globėjai taip pat teigia, kad dabar savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų kasmetinės bendros išlaidos pasimetusiems augintiniams gaudyti ir prižiūrėti siekia apie 800 tūkst. eurų, o atsiradus prievolei ženklinti savo augintinius, už jų nepriežiūrą atsakytų ir išlaidas atlygintų pats gyvūno savininkas, o ne visi mokesčių mokėtojai.
