Labiausiai Andriaus Ūso išteisinimo byloje išgarsėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Cininas, žinomas ir dėl savo pomėgio atvirai bendrauti su visuomene internete, nesusilaikė asmeninėje svetainėje nesukritikavęs Seime svarstomo siūlymo griežtinti baudžiamąją atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais. Teisėjo puslapyje internete paskelbtas komentaras jau pavadinime dvelkia ironija: „Dirglioji teisėkūra: Mušk žmoną, bet ne šunį“.
Savo ruožtu šios įstatymo pataisos autorius Vytautas Juozapaitis 15min.lt sakė, kad teisėjams nederėtų daryti spaudimo politikams į kištis į įstatymų leidybą, o rūpintis tuo, kaip tuos įstatymus tinkamai taikyti kasdienėje teismų veikloje. V.Juozapaitis gavo 18-kos visuomeninių organizacijų prašymą teikti Baudžiamojo Kodekso (BK) pataisas, o įsigilinęs į šią problematiką tik dar labiau įsitikino: žiaurus elgesys su gyvūnais – išskirtinai pavojinga negerovė, prieš kurią būtina kovoti visomis išgalėmis. Seimo narys pabrėžia, kad Lietuva kol kas nepatenka tarp šalių, kuriose už netinkamą elgesį su gyvūnais griežtai baudžiama. Amerikoje, V.Juozapaičio žiniomis, už tokio pobūdžio nusikaltimus gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki 10 metų ir dešimtatūkstantinės baudos.
Teisėjas vadina absurdu
„Kuo labiau pažįstu žmones, tuo labiau myliu šunis. Tokia mintis kilo išgirdus moters dienos išvakarėse pateiktą Seimo nario V.Juozapaičio pasiūlymą griežtinti kriminalines bausmes gyvūnėlių skriaudėjams. Kai kyla panašios iniciatyvos tobulinti baudžiamuosius įstatymus, visada klausiu KODĖL VĖL BK? Kodėl V.Juozapaitis, kuris yra nieko bendro su baudžiamąja jurisdikcija neturinčio Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys? Kokia asociacijų grandinė ir po kokio įvykio nuvedė garsų dainininką prie baudžiamosios justicijos, prie BK 310 straipsnio, ginančio gyvunėlių teises ir galiausiai prie šio straipsnio sankcijos?“, – tokiais klausimais savo komentarą pradeda teisėjas A.Cininas.
Gali būti taip, kad žmogų mušti net labiau apsimokės negu, pavyzdžiui, šunį, nes jei nukentėjusysis bus toks laimingas, kad spės pagyti per 10 dienų, tai kaltininkui grės laisvės atėmimas tik iki 1 metų. Tai ar reiks stebėtis kai tūlas budulis po to pareikš ką nors tipo, kad kam spardyti šunį kai yra žmona?
Tokia nesisteminė, dirgli įstatymų leidyba, dažniausiai sietina su kokiais nors daugmaž rezonansiniais žiniasklaidoje šmėkštelėjusiais įvykiais, svarsto teisėjas. Tačiau pastaruoju metu rezonansinių įvykių šioje srityje nėra, konstatuoja A.Cininas.
„Nieko prieš gyvūnų apsaugą neturiu. Pats globoju ne vieną augintinį, tačiau reikia pripažinti, kad ši operos dainininko intervencija į baudžiamosios teisės sritį gana mizantropiška. Tylėjau, kai dainininkas ėmėsi ATPK tiuningo – tiek to jau – ar taip ar taip iš to ATPK vien griuvėsiai likę ir teisena nenuslysta į absurdą vien teismų sveiko proto dėka, bet šis siūlomas BK pakeitimas vertas aptarimo,“ – rašo A.Cininas.
Teisėjas palygina sankcijas BK 140 str. (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir BK 138 str. (Nesunkus sveikatos sutrikdymas) iš “smurto šeimoje” grupės ir vieną – jau minėtą BK 310 str. 1 d. str., ginantį gyvūnus.
Už nesunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą dabar yra baudžiama tik iki trejų metų nelaisvės – taip pat, kiek būtų skiriama, jei Seimas priimtų V.Juozapaičio siūlymą, už žiaurų elgesį su gyvūnais.
A.Cininas dėsto toliau: „Nežymus sveikatos sutrikdymas – tai sužalojimai dėl kurių sveikata sutrinka iki 10 dienų arba prarandama 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas ar susargdinimas ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda iki 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo. Kitaip tariant – tai ir kraujosruvos ir kaulų lūžiai ir išmušti dantys ir smegenų sukrėtimai bei panašaus lygio sužalojimai.
Gyvūnus saugantis LR BK 310 str. dabar nustato, kad: tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba kankino gyvūną, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
 |
| Vytautas Juozapaitis |
BET, gerbiamo operos dainininko siūlomą pataisą už analogiškus veiksmus bus baudžiama jau laisvės atėmimu iki 3 metų, taigi – analogiškai, kaip ir už žmogaus subaladojimą iki sąmonės netekimo su dantų išdaužymu. Gali būti taip, kad žmogų mušti net labiau apsimokės negu, pavyzdžiui, šunį, nes jei nukentėjusysis bus toks laimingas, kad spės pagyti per 10 dienų, tai kaltininkui grės laisvės atėmimas tik iki 1 metų. Tai ar reiks stebėtis kai tūlas budulis po to pareikš ką nors tipo, kad kam spardyti šunį kai yra žmona? Nebloga Seimo nario dovanėlė moterims kovo 8 išvakarėse.
Makabriška ar ne?
Visą tai pasakoju, aišku tik norėdamas parodyti siūlomos pataisos loginį-sisteminį absurdą. Iš tiesų, į šią pataisą galima nekreipti dėmesio kaip ir į daugelį kitų. BK bus papildytas dar viena nelogiška norma, bet ar maža jų yra. Seimo narys savo dienoraštyje užsidės varnelę prie gerų darbų sąrašo, įgis gyvūnų teisių globėjų palankumą ir visi bus laimingi.“
Žiaurus elgesys dažnai prasideda nuo gyvūno, o baigiasi žmogžudystėmis.
Komentaro pabaigoje A.Cininas išduoda kelias „teisines paslaptis“, kurių muzikantai nežino, nes jeigu žinotų, tokių absurdiškų Baudžiamojo kodekso pataisų, anot teisėjo, nesiūlytų.
„Gyvybė – šventas dalykas!“
„Nesu aš išprotėjęs gyvūnų globėjas, bet gyvybė – šventas dalykas!“, – interviu 15min.lt pareiškė Seimo narys V.Juozapaitis.
Į problemos esmę įsigilinęs politikas aiškino, kad suaugusieji, žiauriai žalodami gyvūnus, tuo pačiu gali visam gyvenimui suluošinti ir vaikus. Pasak parlamentaro, užtenka, kad vaiko akivaizdoje būtų užmuštas gyvūnas – ateityje tai gali virsti žmogžudystėmis: „Tokie dalykai nusėda pasąmonėje. Ir tai yra mokslininkų įrodyti faktai.“
Paklaustas, ar pats tiki, kad bausmės griežtumas gali sulaikyti asmenį nuo žiauraus išpuolio prieš gyvūną, V.Juozapaitis atsakė taip: „Jei žmogus nužmogėja, jam ne vieta visuomenėje, jį tikrai bent trumpam reikia izoliuoti. Žiaurus elgesys dažnai prasideda nuo gyvūno, o baigiasi žmogžudystėmis.“
Atsakydamas į A.Cinino argumentą, kad trejų metų nelaisvės bausmė už gyvūnus yra neadekvati ir iškreipianti bausmių sistemą, V.Juozapaitis tik pakartojo: „Tikrai nematau didelio skirtumo tarp gyvūno tyčinio gyvybės atėmimo ir žmogaus žalojimo.“
Anot politiko, jam vos pradėjus rodyti šią iniciatyvą, jis pajuto didžiulį palaikymą, nors apie BK pataisos priėmimą ir įsigaliojimą kalbėti dar anksti: „Neįsivaizduojate, kiek vien dėl to gavau padėkos ženklų.“
