Tarptautinė mokslininkų komanda vertino žmogbeždžionių gerovę ir laimę. Nustatyta, kad geriausią savijautą jos patiria jaunystėje, vėliau jų laimės jausmas mažėja, ir vidutinio amžiaus beždžionės jaučiasi prasčiausiai. Senatvėje jos vėl atgauna garą savijautą. Tokie gerovės pokyčiai primena „U“ raidės formos kreivę – tokią, kokią patiria žmonės.
„Mes analizuojame, ar primatų gyvenime „U“ formos kreivė gali apibūdinti ryšį tarp amžiaus ir gerovės taip, kaip apibūdina pokyčius žmogaus gyvenime“, – sako Edinburgo universiteto psichologas ir tyrimo autorius Alexander Weissas.
Nustatyta, kad nepaisant skirtingų socialinių rolių „U“ forma atspindi tiek vyriškos, tiek moteriškos lyties žmonių, šimpanzių ir orangutanų gyvenime patiriamo džiaugsmo kreivę.
Tyrimo metu buvo stebimi 508 įvairaus amžiaus orangutanai ir šimpanzės iš zoologijos sodų, prieglaudų ir tyrimų centrų. Juos vertino zoologijos sodų prižiūrėtojai, savanoriai, tyrėjai, kurie bent pastaruosius dvejus metus dirbo su primatais ir išmanė jų elgesio specifiką.
Trumpoje apklausoje balais buvo vertinamas gyvūnų gerovė ir džiaugsmas. Apklausa buvo sudaryta remiantis žmonių tyrimams pritaikytomis anketomis, tačiau adaptuotomis primatams.
A.Weissas tvirtina, kad panašumai tarp žmonių ir žmogbeždžionių peržengia genetiką ir psichologiją. Pavyzdžiui, šimpanzės ir orangutanai patiria panašų socialinį spaudimą ir stresą kaip ir žmonės.
„Nereikia manyti, kad pasiekusios vidurio amžiaus krizę beždžionės užsimano raudonos sportinės mašinos. Tačiau yra kitų dalykų, kurių jos nori, pavyzdžiui, daugiau bendrauti su patelėmis“, – tvirtina tyrimo vadovas.
Jis teigia, jog anksčiau buvo manyta, kad vidurio amžiaus krizė yra būdinga tik žmonėms.
