Šiai organizacijai priklausanti teritorija buvo beveik 15 metų nuomojama verslininkui Nerijui Žiūkui. Jis čia įrengė gyvūnų viešbutį. Tačiau pernai gruodį baigusi galioti nuomos sutartis nebuvo pratęsta. Tai žinojęs verslininkas iš anksto kreipėsi į teismą. „Noriu įrodyti, kad ši teritorija priklauso man. Juk viskas, kas ten pastatyta, padaryta mano rankomis“, – tikino jis.
Gyvūnai nebuvo apleisti, tik netinkamai maitinami. Daugeliui trūko vandens, vietoje normalaus, šunims tinkamo maisto, buvo duodama grūdų.
Tuo metu Kauno medžiotojų sąjungos nariai tvirtina, jog yra teisėti šeimininkai. „Nerijui siūlėme iškelti šunų viešbutį į kitą vietą. Tačiau jis nesutiko. Amžinai gauname skundų dėl to, kad „viešbutyje“ šunys neprižiūrimi. Nebeapsikentėme ir nebepratęsėme nuomos sutarties“, – sakė Kauno medžiotojų sąjungos viceprezidentas Artūras Kibiša. Anot jo, su N.Žiūku buvo ne kartą bandyta tartis gražiuoju, tačiau susitarti nepavyko. Kol nėra teismo sprendimo, verslininkas neketina apleisti teritorijos, nors nebėra jos nuomininku jau beveik pusę metų. Todėl medžiotojų sąjunga ėmėsi kraštutinių priemonių.
Šunys – į prieglaudą, šernai – palikti
Pirmadienį iš ryto į Didžiojoje gatvėje veikusį gyvūnų viešbutį atvyko sąjungos iškviesta antstolė, Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorius bei jo iškviesti „Nuaro“ darbuotojai. „Mums pasakė tik tiek, kad reikės išgabenti kelis gyvūnus. Buvome pasiruošę viskam: ir nusilpusiems gyvūnams, ir agresyviems“, – pasakojo bendrovės „Nuaras“ direktorė Jurgita Gustaitienė. Atvykus į vietą paaiškėjo, kad buvusiame šunų viešbutyje šiuo metu yra 8 šunys bei 2 šernai.
„Gyvūnai nebuvo apleisti, tik netinkamai maitinami. Daugeliui trūko vandens, vietoje normalaus, šunims tinkamo maisto, buvo duodama grūdų“, – pasakojo Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Albinas Liaudanskas. Jam antrino ir J.Gustaitienė. Pasak pašnekovės, 8 šunys į prieglaudą buvo išgabenti ne dėl to, kad buvo apleisti, bet dėl susidariusios situacijos. Šiuo metu bandomi surasti šunų savininkai. Tiesa, buvusio šunų viešbučio savininkas N.Žiūkas tvirtina, kad gyvūnai jo. „Tačiau mes turime kitų žinių, todėl laukiame atsišaukiant tikrųjų šeimininkų. Juk jei šunys N.Žiūko, jie turėjo būti pažymėti mikroschemomis. O to nėra. Kodėl taip nepadarė, verslininkas mums nesutiko atsakyti“, – sakė „Nuaro“ vadovė. Pasak jos, jei per 14 dienų šunų šeimininkai neatsiras, gyvūnams bus pradėti ieškoti nauji namai. Blogiausiu atveju jie bus užmigdyti.
Kas bus su buvusio gyvūnų viešbučio teritorijoje paliktais dviem šernais, kol kas neaišku. Pasak A.Liaudansko, paleisti į laisvę jų negalima, nes jie yra prijaukinti, todėl vis tiek sugrįžtų į žmonių gyvenamas teritorijas. „Dėl jų dar nesame apsisprendę, palikome toje pačioje teritorijoje. Kurį laiką jais rūpinsis medžiotojų sąjunga“, – sakė Kauno miesto maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas.
Gyvūnai tampa keršto aukomis
„Nuaro“ vadovės J.Gustaitienės gelbėti gyvūnų, kurie tapo dviejų juridinių asmenų nesutarimų įkaitais, jiems teko pirmą kartą. Tačiau pavienių asmenų nesutarimuose apsiginti negalintys keturkojai neretai figūruoja.
„Pavyzdžiui, neseniai į mus kreipėsi vyras, prašydamas užmigdyti šunį. Jis pasakojo, kad šuo – jo sesers, kuri dabar ligoninėje ir vėliau jo nebegalės laikyti. Gerai, kad nespėjome išpildyti šio prašymo. Netrukus pas mus pasirodė moteris, kaip vėliau paaiškėjo, to vyro sesuo. Pasirodo, ji šuns užmigdyti nenori. Brolis tiesiog nusprendė taip jai atkeršyti..“ – prisiminė „Nuaro“ direktorė. Pasak jos, dabar gavę prašymą atlikti gyvūno eutanaziją „Nuaro“ darbuotojai neskuba jo išpildyti, bet apklausia kiek įmanoma daugiau su juo susijusių žmonių. „Norime būti tikri, jog sprendimas yra gerai apgalvotas“, – sakė J.Gustaitienė.
