Kaip visuomenę informavo aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, kol kas gervių padaryta žala nėra kompensuojama. Antra vertus, įvertinti gervių žalą nėra lengva, nes sunku nustatyti, kiek augalų pažeidžia paukščiai, o kiek jų neišdygsta, išdžiūsta, išmirksta.
Kadangi gervės pavasarį peri, laukuose žalą daro laikinai apsistojančios, niekieno netrikdomos gervės, jų pulkai. Ar ne paprasčiau jas pabaidyti, o ne laukti, kol bus pažeisti pasėliai?
Gervės laukuose pastebimos iš toli. O štai kurapkos, apie kurias mes dažnai prisimename žiemą, šiuo metu gyvena žolių jūrose, pasėliuose ir būna matomos retai, jei ne vienas labai svarbus poreikis.
Taip, kurapkos, kaip ir kiti vištinių būrio paukščiai, virškinimui palengvinti turi sulesti akmenukų, o jų ieškodamos išeina ant kelių, į laukų pakraščius. Ne mažiau svarbios kurapkoms smėlio maudynės. O kur rasi biresnio smėlio, jei ne ant lauko keliuko? Todėl čia kurapkas dabar galima stebėti dažniausiai.
Kaip sakoma, gal dar anksti džiaugtis, tačiau kol kas šiemet jų matyti tikrai nemažai. Nuo žaliojo pavasario pradžios Vilniaus krašte regėjau apie 20 kurapkų porų. Tai tikrai gerokai lenkia prieš keletą metų buvusius rezultatus.
Ar tokie stebėjimai teikia vilčių, kad kurapkų populiacija bent jau šiame krašte atsigauna? Dar anksti džiaugtis, tačiau sąlygos tam buvo palankios. Kurapkos lengviau išgyveno nešaltą ir, svarbiausia, besniegę žiemą, tačiau dabar mums visiems kilo didelė problema – šienaujant ir dirbant laukus, nesunaikinti jų lizdų. Jei elgsimės bet kaip, jei neleisime kurapkoms saugiau perėti ir auginti jauniklių, jų populiacija taip ir liks vos rusenanti.
