Kiekvienais metais Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) skelbiamos Metų paukščio akcijos pagrindinis tikslas – atkreipti specialistų ir visuomenės dėmesį į tas paukščių rūšis, kurioms tuo metu reikalingas išskirtinis žmonių dėmesys bei rūpestis.
Tai paukštis, kurį pažįsta visi, o jo lizdas tikrai nepainiojamas su jokio kito paukščio lizdu.Dažniausiai metų paukščiu parenkama reta, mažai ištirta ar sparčiai nykstanti sparnuočių rūšis (pvz., juodasis gandras metų paukščiu buvo paskeltas 2002 ir 2009 m., griežlė – 2006 m.) ir akcijos metu visuomenė supažindinama su šios rūšies paukščių biologija ir ekologijos ypatumais, apsaugos problemomis ir, kartu su specialistais, kviečiama padėti įvertinti dabartinę populiacijų būklę Lietuvoje, populiacijos stabilumui iškilusias grėsmes bei visuomeniškai kontroliuoti teisiniais aktais numatytos apsaugos vykdymą. Metų paukščiu gali būti paskelbta ir gana dažnai sutinkama paukščių rūšis (pvz., naminis žvirblis – 2000 m.) ar net grupė paukščių (2005 m. – geniai).
Kodėl baltasis gandras?
Iš tiesų, kodėl baltasis gandras? Tai juk įprasta mums paukščių rūšis, nuo seno dažniausiai įsikurianti žmonių kaimynystėje. Tai paukštis, kurį pažįsta visi, o jo lizdas tikrai nepainiojamas su jokio kito paukščio lizdu. Ir jei Metų paukščio akcijos tikslas yra atkreipti visuomenės dėmesį į tas sparnuočių rūšis, kurioms tuo metu reikalingas išskirtinis žmonių dėmesys bei rūpestis, tai kodėl pasirinkta ši dažnai matoma paukščių rūšis?
Iš tiesų baltųjų gandrų situacija nėra tokia bloga, kaip ankstesniais metais Metų paukščiu skelbtų paukščių rūšių (pvz., juodojo gandro). Mūsų šalyje peri mažiausiai 12 500–13 000 baltųjų gandrų porų. Ankstesniais metais buvo fiksuojami perinčios populiacijos gausos svyravimai: nuo 1974 iki 1984 m. bendras gandrų skaičius Lietuvoje buvo sumažėjęs 10 000 paukščių ir 1984 m. Lietuvoje galėjo perėti nuo 4126 porų iki 10 180 porų.
Nors šie gandrai Lietuvoje visą laiką buvo gausūs, pastaraisiais dešimtmečiais jų dar padaugėjo, nes kolūkinės žemės ūkio sistemos sunykimas, daugelyje vietų numelioruotų plotų užmirkimas sukūrė palankias sąlygas šiems paukščiams. Tačiau pastaraisiais metais vis labiau intensyvėjantis žemės ūkis ir greitas ekonominis augimas gali nulemti atgalinį procesą. Mes jau turime pamokas, kaip neįvertinus realios grėsmės, šie paukščiai beveik išnyko kai kuriose Europos šalyse – dėl sparčių aplinkos pokyčių ir metų metus gyvavusių buveinių sunykimo ar sunaikinimo dėl intensyvėjančio žemės ūkio baltieji gandrai beveik išnyko Danijoje, kur 1998–2001 m. buvo aptinkamos tik 1–3 poros, Švedijoje – 3 poros, Belgijoje – 45–46 poros.
Siekiant išsaugoti ir pagausinti išlikusią paukščių populiaciją, šiose šalyse buvo pradėtos brangiai kainavusios populiacijų atstatymų programos, kurios iš esmės buvo gana sėkmingos, tačiau iškilo kitos problemos (pvz., susilpnėjo gandrų instinktas migruoti). Todėl nors vis dar gana dažnai Lietuvoje sutinkamiems, baltiesiems gandrams ypatingas dėmesys ir apsauga reikalinga jau dabar.
Antra, ir tikrai ne mažiau svarbi priežastis yra tai, kad baltieji gandrai Lietuvoje yra nuo seno žmonių mylimi ir gerbiami paukščiai, kurių įsikūrimas pačioje sodyboje ar šalia jos laikomas garbės ir laimės ženklu. Tai Lietuvos nacionalinis paukštis, tad kiekvienas Lietuvos pilietis turėtų apie šį paukštį žinoti daug daugiau, nei apie kitus.
Metų paukščio akcija
Mūsų šalyje peri mažiausiai 12 500–13 000 baltųjų gandrų porų.2010 metus skelbdama baltojo gandro metais Lietuvos ornitologų draugija turi kelis tikslus. Visų pirma, bus parengta ir publikuojama daug straipsnių, kuriais visuomenė bus supažindinama su šių paukščių biologija ir ekologijos ypatumais, nagrinėjamos dažniausiai pasitaikančios baltųjų gandrų ir jų lizdaviečių apsaugos problemos, supažindinama su šių paukščių biotechninėmis apsaugos priemonėmis, ir pateikiama su šiuo paukščiu susijusi tautosaka.
Taip pat planuojama imtis ir praktinių darbų. Gandrai nuo seno peri ant pastatų, ir pastatų savininkai tuo paprastai džiaugiasi. Tačiau ant pastatų stogų sukrauti gandralizdžiai dažnai tampa stogo dangos ir stogo konstrukcijos pažeidimų priežastimi. Ant stogų perintys paukščiai gali suardyti čerpes ar kitą stogo dangą, užkimšti lietaus nuvedimo latakus ir vamzdžius, bei kitaip pažeisti stogus. Po lizdu besikaupianti drėgmė gali paspartinti medinių stogo konstrukcijų irimą. Tokius lizdus pastatų savininkai yra linkę nuo stogo pašalinti.
Kad tam būtų užbėgta už akių, ant pastato kraigo sukrautus lizdus Lietuvos ornitologų draugija, bendradarbiaudama su kitomis organizacijomis ir įmonėmis, planuoja pakelti virš stogo ant specialios platformos.
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) 2010 metais organizuoja ir tautosakos apie baltuosius gandrus rinkimą ir kviečia visus, kurie žino su šiais paukščiais siejamą tautosaką (mitus, legendas, liaudiškus tikėjimus, pasakojimus, dainas, patarles, mįsles ir pan.,) užrašyti ją ir atsiųsti į Lietuvos ornitologų draugiją el. paštu remigijus.karpuska@birdlife.lt arba adresu Naugarduko 47–3, LT-03208 Vilnius. Jūsų laiškų lauksime ištisus metus – iki 2011 m. kovo 24 d.
Visi atsiuntusieji užrašytą tautosaką bus apdovanoti specialiomis dovanėlėmis, o pati tautosaka bus skelbiama interneto svetainėje www.ciconia.lt, nurodant ir atsiuntusiųjų pavardes (jei gausime keletą vienodų, kaip autoriai bus minimi visi atsiuntusieji). Pasibaigus akcijai bus sudaryta speciali komisija, kuri išrinks ir apdovanos keletą įvairių nominacijų nugalėtojų (originaliausią atsiuntusįjį, daugiausiai atsiuntusįjį ir pan).
Tad kviečiame nesikuklinti ir rašyti, net jei galvojate, jog tai galėjo parašyti ir kiti.
