Tūkstančiai šimtų eurų vertės šuniukų kiekvienais metais iš Airijos gabenami į Britanijos uostus, o iš ten – į žemyninę Europą. Daugeliu atveju šuniukai gabenami slapta furgonuose ar lengvuosiuose automobiliuose.
Prekyba šunimis Airijoje yra „nacionalinė gėda“, sako Dublino smurto prieš gyvūnus prevencijos draugija (DSPCA).
„Mūsų tikslas yra nutraukti jų verslą, – sakė jos atstovai. – Kuo labiau jiems trukdysime, tuo smarkiau jiems smogsime ten, kur skauda – per kišenę. Norime padaryti taip, kad tiesiog neapsimokėtų tuo užsiimti.“
Nors neseniai visoje Airijoje buvo įvykdytos kelios operacijos, kurių metu buvo konfiskuota šuniukų, aktyvistai sako, kad šio šuniukų eksporto verslo apimtys nemažėja: kiekvienais metais eksportuojama mažiausiai 30 tūkst. šuniukų, kurių vertė siekia iki 20 mln. eurų.
Dažniausiai vežami tokių veislių šuniukai, kaip bigliai, Frizos bišonai, prancūzų buldogai ar karaliaus Karolio spanieliai. Neseniai vieno sulaikyto automobilio bagažinėje buvo aptikta šuniukų siunta, kurios vertė siekė beveik 30 tūkst. eurų.
Specialistai sako, kad labai dažnai šuneliai yra per jauni keliauti, yra neskiepyti, neturi tinkamų dokumentų, nėra paženklinti mikroschemomis (čipuoti). Dėl to jie kelia grėsmę. Be to, kaip sako ekspertai, dėl prasto elgesio su jais jiems gali išsivystyti fizinės ir elgesio problemos.
Reidų į nelegalias šunų veisyklas metu buvo nustatyta, kad šuniukai auginami ankštose patalpose, jiems nesudaromos sąlygos būti fiziškai aktyviems ar bendrauti. Taip pat neužtikrinamos tinkamos sanitarinės sąlygos. Kartais gyvūnams net trūksta vandens.
Aktyvistai sako, kad dauguma šunų kontrabandininkų išvengia bausmės. Dėl šios veiklos buvo nuteisti tik keli žmonės, o apie tai, kad būtų skirta laisvės atėmimo bausmė, niekas nėra girdėjęs.
Oficiali statistika rodo, kad Airijoje veikia 73 registruoti šunų veislynai, kuriuose kiekvienais metais užauginama mažiausiai 30 tūkst. šunų. Palyginimui, Britanijoje veikia 895 veislynai, tačiau juose per metus užauginama tik 70 tūkst. šuniukų.
„Nedrįsčiau pasakyti, kad koks nors šuo dabar yra mados reikalas, tačiau nėra abejonės, kad garsenybės skatina šią prekybą. Įtakos turi ir internetas bei galimybė greitai gauti šunį, – sakė Alsterio smurto prieš gyvūnus prevencijos draugijos Šiaurės Airijoje atstovas Davidas Wilsonas. – Anksčiau, jeigu norėdavai šuns, kreipdavaisi į gerą reputaciją turinti veisėją, kuris įtraukdavo tave į laukiančiųjų sąrašą. O dabar gali ryte internetu užsisakyti šunį, o vakare jį tau jau pristatys be jokių klausimų. Dabar tai taip paprasta.“
