Akupunktūra – iš Kinijos kilęs gydymo būdas, kai adatomis veikiami biologiškai aktyvūs kūno taškai, kurie turi grįžtamąjį ryšį su kuriuo nors organu. Šiais laikais – tai tradicinės kinų medicinos dalis, taip pat paplitusi ir kitose Azijos šalyse.
Tradicinę kinų veterinarinę mediciną (TKVM) sudaro penkios šakos: akupunktūra, kiniški žolelių mišiniai, tui-na (chiropraktinio masažo ir akupresūros derinys, kurio metu stimuliuojami tie patys taškai kaip ir akupunktūros metu, tačiau nenaudojamos adatėlės), dieta/mityba ir či gong (energetinės mankštos forma). Kiekviena minėta šaka yra labai specializuota, todėl efektyviai jas taikyti gali tik patyrę specialistai.
Kinų medicina teigia, kad gyvybinė energija či (Qi) gyvūno kūne teka kanalais — vadinamaisiais meridianais. Manoma, kad šie energijos kanalai yra susiję su įvairiais organais ar jų dalimis. Organizmas išsiderina, kai šie kanalai užblokuojami ir gyvybinė energija nebegali cirkuliuoti; tada gyvūnas suserga. Či tekėjimą gali sutrikdyti daugelis veiksnių – liga, fizinis išsekimas, nuovargis. Dirginant biologiškai aktyvius taškus atsiradusios blokados šalinamos, t. y. sergantis gyvūnas išgydomas. Sužadinamos organizmo savigynos jėgos ir sugrąžinama energetinė pusiausvyra.
Adatomis galima sumažinti ar padidinti energijos srautą, taip pat jį atstatyti, jeigu srautas yra užblokuotas. Tai pasiekiama skirtinga kryptimi duriant adatas, taip pat skiriasi ir adatų įvedimo gylis.
Ilgą laiką Europoje į šį gydymo būdą buvo žiūrima skeptiškai. Galime pasidžiaugti, kad šiandien vis daugiau veterinarijos gydytojų ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje, pripažįsta teigiamą akupunktūros poveikį. Neseniai trys Lietuvos veterinarijos gydytojai baigė specializuotus kursus Či institute, taip Lietuva tapo pirma iš Baltijos valstybių, kur atliekama akupunktūra gyvūnams.
Kalbamės su Laura Pauliukoniene, Vilniuje įsikūrusios Žvėryno veterinarijos gydyklos akupunktūros specialiste, ir Linu Varanausku, veterinarijos gydytoju iš Klaipėdos.
– Kuo skiriasi Kinijos veterinarinė medicina nuo europietiškos?
 |
| Žvėryno veterinarijos gydyklos nuotr./Akupunktūros procedūra |
Laura: TKVM yra labiau individualizuota kiekvieno paciento atžvilgiu, o Vakarų medicina geriau sprendžia grupės problemas. Vakarų medicinos krypties veterinarijos gydytojai skatina ligų profilaktiką kasmet atliekant gyvūnų klinikinę apžiūrą ir juos skiepijant, o TKVM gydytojo svarbiausias dėmesys krypsta į potencialios problemos individualiam gyvūnui nustatymą ir siekimą užkirsti ligai kelią, gyvūnui skiriant individualią dietą bei apsaugines terapijas. TKVM taikomi vaistai padeda išvengti pavojingų pašalinių poveikių, būdingų vakarietiškiems vaistams, tačiau pastarieji veikia daug greičiau.
– Ar neprieštarauja viena sistema – kitai? Ar galima jas sujungti?
Linas: Veterinarijos gydytojai, kurie sugeba sujungti Rytų ir Vakarų medicinas į vieną, neretai pastebi, kad taip pasiekiami daug geresni rezultatai, negu vadovaujantis tik viena kažkuria kryptimi. Tokiu būdu, sujungus abi šias sistemas, galima pasinaudoti jų stipriosiomis pusėmis ir slopinti nepageidaujamus reiškinius.
– Kaip akupunktūra taikoma gyvūnams?
Laura: Veterinarinė akupunktūra yra TKVM terapinės technikos rūšis, kurios metu į tam tikrus gyvūno kūno taškus įsmeigiamos adatėlės, siekiant sukelti gydomąjį poveikį. Akupunktūroje naudojamos sterilios vienkartinės nerūdijančio plieno adatėlės. Dažniausiai gydoma sausomis adatomis (įprastoji akupunktūra), tačiau taip pat yra naudojamos elektroakupunktūros, akvaakupunktūros, pneumoakupunktūros technikos, gydymas moksa, lazerine akupunktūra.
Tam tikrose jautriose vietose stebima trumpa kūno jautrumo reakcija į adatėlę (DeQi). Tačiau kai visos adatėlės įbedamos, dauguma gyvūnų nurimsta, neretai net užmiega gydomojo seanso metu.
 |
| Žvėryno veterinarijos gydyklos nuotr./Akupunktūros procedūra |
Linas: Nepaisant to, kad kažką įsmeigtos į kūną adatėlės gali išgąsdinti, akupunktūra yra vienas iš saugiausių gydymo būdu, kai jį atlieka kompetentingas veterinarinės akupunktūros specialistas. Gydomasis seansas trunka nuo 30 minučių iki valandos, priklausomai nuo gyvūno būklės ir pasirinkto gydymo metodo. Dažniausiai pacientai yra gydomi vieną ar du kartus per savaitę, maždaug 4–6 savaites. Teigiamas atsakas į gydymą yra pastebimas maždaug ketvirtą seansą, kartais ir anksčiau – priklausomai nuo paciento būklės
– Kada rekomenduojama akupunktūra?
Laura: Akupunktūra naudojama gydant skeleto ir raumenų sistemos problemas, nervų ir neurologinius sutrikimus, virškinamojo trakto sutrikimus, dermatologinius susirgimus, lėtinius kvėpavimo sutrikimus, lėtinį ir recidyvinį otitą. Taip pat procedūros veiksmingos pagreitinant reabilitacinį procesą po traumos ar operacijų, jos naudingos imuninės sistemos stiprinimui ir geriatrinio (vyresnio amžiaus) paciento gyvenimo kokybės gerinimui.
Linas: Adatėlės gali būti ir pirmąja pagalba operacijos metu, kai reikalinga skubi reanimacija. Vėžio jomis neišgydysi, bet skausmą sumažinsi, nes pataikius į taškus gyvūnas jaučia euforiją ir pasiekiamas nuskausminimo efektas. Nemažai įsisenėjusių problemų palengvinama arba visiškai išgydoma panaudojus būtent akupunktūrą.
