Beje, teko matyti vandens indelį su juodu kaip degutas vandeniu, tačiau, anot ten dirbančių asmenų, tai normalu. Vilniaus miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) teigia, kad pavadinimas nesvarbus, svarbu, kad UAB „Grinda“ turi patvirtintą veterinarinį pažymėjimą, kuriuo nepaprastai didžiuojasi, ir „prižiūri“ gyvūnus pagal patvirtintus veterinarinius reikalavimus. Tačiau tai, kas vyksta benamių gyvūnų sanitarinėje tarnyboje, neatitinka nei veterinarinių (išskyrus narvų dydžius), nei bendražmogiškų reikalavimų.
Bet kodėl gi elgtis kitaip, jei tokį elgesį toleruoja šią įstaigą prižiūrinčios institucijos? Kodėl neturi klestėti legalūs žudymai, kankinimai, mokesčių mokėtojų lėšų švaistymas, jei tie, kurie galėtų pasiskųsti – tyli, nes temoka loti ar murkti?.. Gyvūnai nekalba, o tie, kurie turėtų matyti, kad sostinėje klesti tokie dalykai, apsimeta, kad tai nevyksta.
Klausimas: kas jaučia malonumą, kai kankinamos katės, kurias dabar Vilniaus miesto VMVT nurodymu benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba privalo laikyti 35 dienas (per kurias gyvūnai jaučia begalinį stresą). Po 14 dienų privalomo karantino katės sukišamos į bendrą narvą ir laikomos dar 21 dieną. Pralaikytos šitiek laiko katės viduriuoja, vemia, joms iš burnos, dantenų, gimdos bėga kraujas. Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) Vilniaus skyrius perima tik susirgusias kates, žinoma, tas, kurios išgyvena benamių gyvūnų sanitarijos tarnybos koncentracijos stovykloje.
Benamių gyvūnų sanitarinę tarnybą kontroliuojančios institucijos – Vilniaus miesto VMVT – inspektoriai teigia, kad visi be išimties į šią tarnybą pakliūnantys gyvūnai (taip pat ir iš namų atnešti) yra sergantys. Kokiu būdu tai nustatoma? Norint nustatyti, ar gyvūnas serga, jam būtina atlikti pagrindinius sveikatos testus. Tokie testai priimant gyvūną benamių gyvūnų sanitarinėje tarnyboje nėra atliekami. Neatlikus testo yra neįmanoma nustatyti, ar gyvūnas serga.
 |
| LGGD nuotr./Taip ta pati katė atrodė iš pradžių, ką tik patekusi į „Grindos“ narvą. |
Vizualiai gyvūnai, patenkantys į benamių gyvūnų sanitarinę tarnybą, atrodo sveiki. Tačiau praleidę savaitę šaltoje žiemą ir drėgnoje vasarą bendroje patalpoje (VMVT patikrinimo metu žiemą buvo užfiksuota per žema, neatitinkanti gyvūnų laikymo normų, temperatūra) suserga visi gyvūnai: pradeda vemti, viduriuoti, kosėti, sloguoti. Daugybė gyvūnų tokių sąlygų iš viso neištveria ir net nesibaigus nustatytam karantino laikotarpiui žūva.
Po karantino laikotarpio nežuvę ir iškentę netinkamas laikymui sąlygas likę gyvūnai, perimami pavienių asmenų arba gyvūnų globėjų, visi be išimties yra sergantys. Kai kurių nebegalima išgelbėti net dedant visas pastangas ir intensyviai gydant. Apie sunkiai susirgusius gyvūnus, atvežtus iš benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos, ir ilgai trunkantį jų gydymą gali patvirtinti pagrindinės Vilniaus miesto veterinarijos gydyklos bei asmenys, kurie priglaudė iš šios tarnybos gyvūną arba atsiėmė savo gyvūną, kuris papuolė ten visiškai sveikas, bet atsiimant buvo labai sergantis.
 |
| LGGD nuotr./Gyvūnų globėjų pastangos išgydyti katytę nuėjo perniek. |
Pagal veterinarinius reikalavimus, gyvūnas negali būti atiduodamas sergantis, vadinasi, pirmiausiai automatiškai, be jokios priežasties, neatlikus jokių sveikatos testų, gyvūnai paskelbiami sergančiais, o po to siekiama, kad būtų numarinti, t. y. eutanazija būtų vykdoma visu 100 procentų. Prieš atsirandant LGGD Vilniaus skyriaus gyvybės vagonėliams (organizacijos savanoriai perima iš benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos gyvūnus) numarinimas ir siekė beveik 100 procentų. Iš 95 procentų tik 5 procentai gyvūnų būdavo perimami iš šios tarnybos.
Kodėl ir kokiais tikslais proteguoja ir laiko normaliu tokį žiaurų elgesį su gyvūnais benamių gyvūnų sanitarinę tarnybą kontroliuojančios institucijos – Vilniaus miesto VMVT ir Vilniaus miesto savivaldybė?
Šiuo metu, galima teigti, kad visi vilniečiai prisideda prie tokios gyvūnų priežiūros Vilniaus mieste, nes tai daroma už mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigus. Tai... tęsiam?
LGGD Vilniaus skyrius
