Kaulai – ne maistas
Per šventes leidžiame sau atsipalaiduoti: dosniai nukrautais stalais dalinamės su giminėmis, kaimynais ir numylėtais gyvūnais. Dalintis gardumynais sveikintinas dalykas, tik ne su augintiniais. Ne vien dėl to, kad augintis po švenčių gali priaugti svorio. Todėl, kad duodant netinkamą maistą galima rimtai pakenkti jo sveikatai.
Visiems pažįstama situacija: valgant tikrai lieka kaulų, į kuriuos graudinančiomis akimis stebeilijasi aplink stalą besisukiojantys šunys. Atsilaikyti bus lengviau, jei patys suvoksite ir „geradariams“ giminaičiams griežtai paaiškinsite, kad kaulai, ypač paukštienos, gali pražudyti jūsų numylėtinį. Nuo kaulų gali sutrikti virškinimas ir užkietėti viduriai, be to, kaulų gabalai ir atplaišos gali įstrigti gerklėje, užkimšti ir raižyti žarnyną.
Dalintis gardumynais sveikintinas dalykas, tik ne su augintiniais. Ne vien dėl to, kad augintis po švenčių gali priaugti svorio. Todėl, kad duodant netinkamą maistą galima rimtai pakenkti jo sveikatai.
Jei tikrai labai norite patenkinti šuns graužimo instinktą ir duoti jam kaulą, duokite žalią, minkštesnį, ne kietą atraminį, galvijų kaulą su mėsa ir kremzlėmis. Kaip ir bet kuris kitas skanėtas, kaulas nėra pagrindinis maistas, todėl juo vaišinkite tik sotų augintinį, kad graužtų ramiai, neskubėdamas ir nerydamas.
Idealu, jei šuo išmokytas pagal šeimininko komandą paleisti grobį. Tuomet paimkite apgraužtą kaulą, kol šuo visiškai jo nesutrupino. Žalio kaulo graužimas turi ir pliusų: mėgaudamasis skanėstu šuo valosi dantis, masažuojamos dantenos, stiprinamas žandikaulis. Vis dėlto, dauguma specialistų natūralius pataria keisti specialiai pagamintais presuotais kaulais arba džiovintais galvijų subroduktais: trachėjomis, peniais, skrandžiais, ausimis. Lygiai taip pat skanu, tik kur kas saugiau.
Šokoladą valgykite patys
Kaulai – tik netinkamų šunims produktų sąrašo pradžia. Šokoladas – populiariausias šventinis skanėstas šeimininkams, tačiau ne šunims ir katėms. Šokolade yra teobromino (kuo šokoladas kartesnis, tuo šios medžiagos daugiau), kurį gyvūnų organizmas sunkiai toleruoja. Šokolado prisiragavę keturkojai gali vemti, viduriuoti, jiems gali sutrikti širdies plakimas, o didelis kiekis gali tapti tiesiog mirtinas.
Pyrago gabaliukas taip pat bus nevykusios vaišės gyvūnui. Saldumynai keturkojus draugus veikia taip pat, kaip ir žmones – nuo didelio cukraus kiekio auga svoris, genda dantys ir gresia cukrinis diabetas ar artritas.
Kai kurie šeimininkai mėgsta su šypsena pasakoti, kaip jų šuo ar katė mėgsta paragauti rytinės kavos, ypač padengtos pieno puta. Galbūt nuo vieno lyžtelėjimo nieko blogo ir nenutiks, bet iš esmės kofeino turinti kava ar arbata – tik žmonių gėrimas. Didesnis kofeino kiekis gali apnuodyti gyvūną. Kofeino perdozavęs augintinis gali tapti neramus, drebėti, padažnėti širdies plakimas, prasidėti vėmimas, traukuliai.
Riešutai – natūralesnis pasirinkimas ir šunys paprastai juos mėgsta. Jų gliaudymas kartu su augintiniu gali tapti netgi gražiu ritualu, bet yra vos keletas rūšių, saugių ir tinkamų šunims. Saugiausia augintinius vaišinti lazdyno ir žemės riešutais. Šunys labai mėgsta ir iš pastarųjų pagamintą sviestą. Nors tokia tikimybė egzistuoja, skirtingai nei žmonės, šunys žemės riešutams nealergiški.
Įdėkite šaukštą žemės riešutų sviesto į specialų skanėstams skirtą „Kong“ žaislą ar kitą saugų indelį – ir kurį laiką jūsų draugas negalvos apie nieką kitą, tik kaip iškrapštyti skanėstą lauk. Be to, šaukštelis sviesto praverčia kaip maskuotė, norint sugirdyti šuniui nemėgstamas tabletes. Nepaisant visų gerųjų savybių, riešutais augintiniams leiskite mėgautis saikingai. Į draudžiamų šunims riešutų sąrašą patenka populiarieji graikiniai, pekano riešutai, migdolai, makadamijų riešutai. Katėms dėl riešutuose esančio fosforo, jų patariama apskritai neduoti.
Skiriasi skonio receptoriai
Kai kuriais skanėstais gali vaišintis ir svečiai, ir augintinis, bet vėlgi – ne viskuo. Vynuogės ir razinos – nuodingas skanėstas šunims, galintis pažeisti inkstus. Tiesa, pastebėta, kad ne visų rūšių vynuogės ir ne visiems šunims sukelia negalavimų, bet kam apskritai rizikuoti?
Citrusiniai vaisiai – mandarinai, apelsinai – nerekomenduojami katėms, tačiau kai kurių veterinarijos specialistų nuomone, šuniui 1–2 skiltelės per dieną yra saugi norma.
Kalbant apie kitus vaisius – vyšnias, abrikosus, obuolius – augintiniams pavojinga ne vaisių „mėsa“, bet kauliukai ir sėklos, kurie kaupia nuodingą medžiagą cianidą. Apsinuodijimas jais sukelia vėmimą, viduriavimą, širdies ritmo sutrikimą.
Svogūnai vienareikšmiškai kenksmingi ir katėms, ir šunims dėl juose esančios medžiagos tiosulfato, pažeidžiančios raudonuosius kraujo kūnelius. Ši daržovė netinkama nei kepta, nei virta, nei žalia. Mažesnį kiekį šios medžiagos turi ir česnakai. Kai kurie veterinarai nedraudžia mažais kiekiais šunims duoti česnako, kaip natūralios priemonės prieš parazitus, vis dėlto, ši daržovė yra rizikingų produktų sąraše.
Kai kurie veterinarai nedraudžia mažais kiekiais šunims duoti česnako, kaip natūralios priemonės prieš parazitus, vis dėlto, ši daržovė yra rizikingų produktų sąraše.
Nesiūlykite augintiniams ir grybų ar avokadų. Pirmuosiuose gali būti gyvūno organizmui kenksmingų toksinų, o avokaduose – gyvūnams netinkančios medžiagos – persino.
Maži druskos kiekiai nekenkia augintiniui, natrio dedama ir į sausą šunų maistą, jo natūraliai yra ir mėsoje, tačiau per didelis druskos kiekis ne tik sukels troškulį, bet ir pakenks augintinio sveikatai. Pavyzdžiui, sukels inkstų problemų. Be to, šunys tikrai neatsisakys ėsti maisto, jei jis nepakankamai pasūdytas – jų receptoriai tiesiog nejautrūs druskai.
Jei kažkam kiltų tokia mintis – gyvūnams draudžiama duoti alkoholio, nes tai gresia apsinuodijimu. Be to, augintinio nederėtų vaišinti ir raugintos tešlos produktais, nes mielės organizme ima gaminti alkoholį.
Kam nepatinka naminiai sausainiai?
Jei skanėstus šeimai mėgstate gaminti patys, iškepkite skardą naminių sausainių ir šunims. Jokių specialių produktų nereikia – tinka visi „žmogiški“, tik suderinti specialiai šunims. Draugas tikrai apsidžiaugs radęs tokių po egle. Tiesa, skanėstai yra skanėstai – tik po keletą per dieną. Gerai iškepę sausainiai sausoje vietoje saugomi gali stovėti ilgą laiką.
Angliukai su vištiena
Jei šuo nealergiškas vištienai, šitie sausainiai jam turėtų patikti. Aktyvinta anglis paprastai vartojama nuo dujų kaupimosi žarnyne ar apsinuodijus, čia naudojama ne kaip vaistas, o greičiau kaip maisto papildas.
200 g rupių kvietinių miltų
100 g ryžių miltų
apie 100 ml natūralaus vištienos sultinio ar vandens
100 g vištienos
8–10 aktyvintos anglies tabletės
1 v. š. aliejaus
Petražolių (nebūtinai)
Iš vištienos išvirkite sultinį (jei virdami įdėsite daržovių, sultinio užteks ir sriubai, ir augintiniui). Atvėsintą vištieną smulkiai sukapokite peiliu arba susmulkinkite virtuvės kombainu. Suberkite ją į miltus ir trintos anglies mišinį. Jei sultinys neriebus, įpilkite šaukštą aliejaus, įmeskite kapotų petražolių ir įpilkite sultinio. Sultinį pilkite dalimis ir maišykite tešlą, kol ji taps minkšta, bet pakankamai tvirta kočioti. Iškočiokite maždaug 0,5 cm storio lakštą, išspauskite norimų formų sausainius ir kiškite į 180 kaitrumo orkaitę. Kepkite 25–30 min., kol sausainiukai taps kieti. Laikykite sausoje vietoje.
Moliūginiai cinamoniniai
Kvapnūs vegetariški sausainiai – gera alternatyva saldumynams nuo stalo. Moliūgai – šunims tinkama daržovė. Jie natūraliai reguliuoja žarnyno veiklą – mažina viduriavimą arba padeda užkietėjus viduriams. Nebijokite ir cinamono – tai katėms ir šunims saugus prieskonis. Kaip ir moliūgų sėklos.
180 g rupių kvietinių miltų
1 kiaušinis
5 v. š. moliūgo tyrės
2 v. š. žemės riešutų sviesto
1 v. š. aliejaus
1 a. š. cinamono
1–2 v. š. moliūgo sėklų
Pirmiausia pasiruoškite moliūgo tyrę. Supjaustykite moliūgą stambesniais gabaliukais ar riekelėmis, pašalinkite sėklas, išdėliokite aliejumi pašlakstytoje skardoje ir kepkite 180 laipsnių temperatūroje apie pusvalandį, kol moliūgas suminkštės. Ataušinkite, išskobkite minkštimą ir sutrinkite košę.
Į miltus berkite kapotas moliūgo sėklas, įberkite cinamono, įdėkite žemės riešutų sviesto, moliūgo tyrės, įpilkite aliejaus ir lengvai paplaktą kiaušinį. Viską gerai sumaišykite ir minkykite tešlą, kol ši nelips prie rankų. Iškočiokite maždaug 0,5 cm storio lakštą ir formuokite jums patinkančios formos sausainius. Šaukite skardą į 180 laipsnių orkaitę ir kepkite apie 30 min., kol sausainiukai gražiai paruduos.
