Drėgmė gali smarkiai sustiprinti neigiamą aukštos temperatūros poveikį gyvūnams ir padidinti jų kančias. Nuo karščio gyvūnai ginasi išskirdami vandens garus prakaituodami ar alsuodami. Esant didelei drėgmei, vandens garų išskyrimas sumažėja. Todėl esant aukštai temperatūrai ir didelei drėgmei, gyvūnai gali patirti karščio stresą, pabloginantį jų būklę ar net sukeliantį žūtį.
Neatidėliotinų priemonių planai turi būti parengti kiekvienai kelionei, jie ypač svarbūs per karščius, nes prastovos, kurios normaliomis sąlygomis neturi didelės reikšmės, karštyje gali tapti kritinėmis. Tokiuose planuose turi būti detaliai išdėstyta, su kuo susisiekti esant kritinei situacijai, kur gauti vandens, taip pat vežėjams turi būti nurodyti kontrolės postai, paaiškinta, kaip atpažinti karščio streso požymius ir kokių imtis veiksmų konkrečiais atvejais.
Gyvūnų transportavimo priemonės turi turėti patikrinimo ir patvirtinimo sertifikatus, jose privalo būti įranga temperatūrai sekti bei fiksuoti ir ventiliacijos sistema, galinti dirbti ne trumpiau kaip 4 val. po variklio išjungimo. Ventiliacijos sistema turi būti pajėgi palaikyti transporto priemonėje nuo 5 iki 30 C temperatūrą, su ± 5 laipsnių nukrypimu, priklausomai nuo lauko temperatūros.
Vežėjai, vairuotojai ir palydovai turi būti gerai susipažinę su šios sistemos veikimu. Visose transporto priemonėse turi būti įrengta funkcionali girdymo įranga, galinti visiškai patenkinti vandens ar atitinkamų elektrolitų poreikį, priklausomai nuo gyvūnų rūšies ir amžiaus. Vežėjai, gabenantys ūkinės paskirties gyvulius ar arklius ilgesniais nei 8 val. trukmės maršrutais į Europos Sąjungos valstybes ar kitas šalis, turi būti susipažinę su Reglamente 1/2005 nurodytais ventiliavimo ir temperatūros monitoringo reikalavimais.
