Nuo seno senoliai sakydavo, kad nešvarūs gandrai ar pažeme lakstančios kregždės pranašauja lietų. „Žmonės taip sako, bet tai – graži tautosaka, kurios, kaip ir panašių ženklų, yra daug“, – tikina S. Paltanavičius
Gamtininkas atkreipia dėmesį, kad murzini gandrai gali būti dėl kelių priežasčių – kad ir dėl to, jog senokai lijo.
„Dažniausiai tokie murzini būna suaugę paukščiai, kai jiems tenka nemažai dirbti. Šiuo metu lizduose yra 3–4 jaunikliai, kurie yra labai valgūs, gandrų apetitas – labai didelis. Tad paukščiai daug dirba, braido purve, po arimus, tuo pačiu ir pluksnos labai susitepa“, – paaiškina gamtininkas.
Paukščiai gyvena ne tam, kad pranašautų orus. Tai, ką mes vadiname pranašavimu, yra reakcija į greitai būsiantį pasikeitimą, o kas bus ryt poryt – jiems nelabai ir svarbu, – aiškina S. Paltanavičius
Anot S. Paltanavičiaus, kai tik jaunikliai išskris iš lizdų, gandrai pradės rūpintis savo pluksnomis, valytis. „Tada jie skrenda prie vandens, prausiasi, taško vandenį. O šiuo metu gandrai užsiėmę“, – priduria S. Paltanavičius.
Tuo metu pažeme lakstančiomis kregždėmis, anot gamtininko, tikėti galima, tačiau jų prognozės – artimos ir trumpalaikės.
„Jų prognozavimas štai koks: kai slėgis didėja, tai ir vabzdžiai neskraido aukštai ore, o prie pat žemės. Būna, kad eini per pievą ir baidai vabzdžius nuo kojų. Prie pat žolės nardo ir kregždės, nes maisto aukščiau negali nutverti“, – sako LRT.lt pašnekovas.
Anot gamtininko, prieš lietų pasikeičia ir volungės garsas. „Kikilis valandą prieš lietų taip pat visai kitaip skamba. Gali būti, kad tiesiog girdime jį kitaip, nes oro tankumas pasikeičia“, – svarsto S. Paltanavičius.
Visgi specialistas dar kartą pakartoja, kad šių paukščių prognozės – trumpalaikės, iš jų negalima spręsti, kas bus ryt ar poryt.
„Paukščiai gyvena ne tam, kad pranašautų orus. Tai, ką mes vadiname pranašavimu, yra reakcija į greitai būsiantį pasikeitimą, o kas bus ryt poryt – jiems nelabai ir svarbu“, – aiškina S. Paltanavičius.
