Šiaurės Atlante gyvenantys tikrieji banginiai daug labiau pasikliauja ne rega, o klausa – todėl tarpusavyje komunikuoja kurdami charakteringus garsus, praneša naujienų agentūra AP.
Kornelio universiteto (JAV) mokslininkai skelbia, kad per pastaruosius 50 metų Masačusetso valstijos pakrantę skalaujanti Šiaurės Atlanto vandenyno teritorija – vieta, kurioje šie nykstantys banginiai gyvena ir gali efektyviai komunikuoti – dėl garso sumažėjo dviem trečdaliais.
Mokslininkai skelbia, kad „akustinis triukšmas“ trukdo gyvūnams burtis ir dalintis žūtbūtine informacija apie maistą ir galimus grobuonis; taip pat dėl triukšmo banginiams sunkiau daugintis ir apginti savo jauniklius.
Tyrimui vadovavusi Leila Hatch iš Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos banginių situaciją palygino su vakarėlyje esančiais žmonėmis, kurie dėl žmonių ir muzikos keliamo triukšmo susikalbėti gali tik kitame kambaryje.
Banginiai, žinoma, į kitą kambarį negali išeiti – jie priversti keisti savo bendravimo dažnį, tačiau tai ne taip efektyvu ir gyvūnams sukelia psichologinį stresą, teigia L.Hatch.
Lėtai plaukiojantis gyvūnai, kurie gali išaugti iki 16,5 metrų ilgio, o sverti – 70 tonų, jau nuo XVIII a. laikoma nykstančia rūšimi. Šiaurės Atlante šiuo metu plaukioja nuo 350 iki 550 tokių banginių.
Nors „akustinis triukšmas“ yra daugiausiai intensyvios laivybos pasekmė, tačiau tyrėjai teigia, kad vien Amerikos pajėgų išspręsti šią problemą nepakaks – dauguma į JAV atplaukiančių laivų priklauso kitoms valstybėms, kuriose galioja kitokie triukšmo reguliavimo įstatymai.
