Tyrimo duomenimis, tam nepritartų 26 proc. Lietuvos gyventojų.
Daugiau žmonių, pritariančių idėjai, jog mokslininkams turėtų būti leista eksperimentuoti su gyvūnais, sprendžiant žmonių sveikatos problemas, gyvena tik Ispanijoje ir Bulgarijoje. Tuo metu visoje Europos Sąjungoje tam vidutiniškai pritaria 44 proc. gyventojų, nepritaria – 37 procentai.
Apklausos rezultatai atskleidė ir kitus lietuvių požiūrio į mokslą ir technologijas aspektus.
Labai besidominčiais šių sričių naujovėmis save laikė 12 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, vidutiniškai – 50 proc. apklaustųjų. Visiškai mokslo ir technologijų išradimais nesidomintis teigė esantis daugiau nei trečdalis (37 proc.) apklaustų lietuvių.
Tuo metu ES mokslo ir technologijų išradimais besidomintys piliečiai tesudarė 3 proc. apklaustųjų. Jais visiškai nesidominčiais save laikė beveik penktadalis europiečių.
Apie du trečdaliai apklaustų Lietuvos gyventojų taip pat nurodė manantys, kad mokslininkais negalima pasitikėti kontroversiškais klausimais, nes mokslas vis labiau finansuojamas privačiomis lėšomis. Kita vertus, panaši dalis apklaustų lietuvių (68 proc.) teigė mananti, kad mokslas ir technologijos gyvenimą daro sveikesnį, lengvesnį ir patogesnį.
Vis dėlto tik penktadalis apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad mokslo ir technologijų dėka Žemės resursai bus neišsenkantys. Mažiau nei pusė apklausoje dalyvavusių lietuvių teigė, kad mokslo ir technologijų nauda didesnė nei žala, kurią jis gali sukelti ir nurodė, kad mokslui neturėtų būti jokių ribų.
Taip pat 60 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje nurodė, kad mokslas ir technologijos vis dėlto kartais gali iškreipti žmonių moralę.
Vykdant tyrimą, sausio – vasario mėnesiais Lietuvoje apklausta daugiau nei 1000 gyventojų.
