„Augintinių“ grupė „Facebook“ tinkle. Junkis ir tu, spausk LIKE.
Artėja šventės. Viena vertus, visi tikisi kalėdinių stebuklų, kita vertus, prieglaudos ir zooprekių parduotuvės gerai žino, kad po Kalėdų ateina „atsikratymo metas“. Nereikalingi siurprizai keliauja iš namų, ir tie siurprizai neretai būna gyvi.
Perrištas kaspinėliu šunelis po eglute žavus, kol nesugraužia eglutės ir kaspinėlio, pažymėdamas kelią balutėmis... Jei šeima tam nepasiruošusi, jei gyvūnas – kažkieno neapgalvota dovana, skubama išvalyti namus nuo svečio, kuris pasirodė ir judrus, ir dar neišauklėtas, ir anksti keliasi, ir apskritai – gyvas.
„SOS gyvūnų“ prieglauda kviečia visus, ketinančius dovanoti gyvą dovanėlę, sustoti ir pamąstyti: net jei žmogus sakė, kad norėtų katės, šuns, triušiuko, nereiškia, kad nori jų dabar pat ir tokio, kokį jūs išrinksite. Leiskite išsirinkti pačiam, o jei manote, kad reikia nedidelio postūmio – geriau padovanokite gultą, draskyklę ar pavadėlį. Net jei juos grąžins į parduotuvę ar padovanos kam labiau reikia, niekam neskaudės širdies, kaip skauda namų šilumą pajutusiems ir po kelių dienų išmestiems lauk gyvūnams.
Augintinis – draugas ilgiems metams ir jį geriau rinktis pačiam, o geriausia – su visais namiškiais. Atvykite į prieglaudą ir padovanokite stebuklą – kad ir ne kalėdinį, kad ir paprastą, žmogišką, šiltą. Tegu šventės visiems bus ramios ir džiugios, ir jų nedrums klausimas, ką daryti su netikėta gyva dovana, kurios visai nesitikėjote.
