Homoseksualus elgesys buvo stebėtas šimtuose rūšių, nuo bizonų iki pingvinų. Dar nėra visiškai aišku, kiek homoseksualumą lemia genai (o ne, sakykime, hormonų lygis vystantis embrionui), bet yra daug mechanizmų, galinčių paaiškinti, kodėl su homoseksualumu susiję genų variantai išlieka populiacijoje.
Yra paplitęs įsitikinimas, kad homoseksualumas automatiškai reiškia vaikų neturėjimą ir jų skaičiaus tokioje visuomenėje mažėjimą, bet ir tai nebūtinai tiesa. Kol Vakaruose tapo priimtina tos pačios lyties asmenims gyventi kartu, daugelis homoseksualų jau turėjo priešingos lyties partnerį. Kai kuriose tradicinėse visuomenėse buvo paplitusios įvairios neišskirtinio homoseksualumo formos, kurias pastebėti iš šalies nėra labai lengva.
Priežastys
Tarp gyvūnų elgesys paprastai nėra išskirtinai homoseksualus. Pavyzdžiui, kai kuriose Japonijos makakų populiacijose patelės labiau linkusios turėti moteriškos lyties seksualinius partnerius nei vyriškos, tačiau poruojasi su jais – kitaip tariant, jos biseksualios.
Buvo iškelta idėja, kad homoseksualumas didina individo dauginimosi sėkmę, nors ir netiesiogiai. Pavyzdžiui, tos pačios lyties partneriai gali turėti geresnę galimybę pakilti į visuomeninės hierarchijos viršūnę ir gauti priėjimą prie priešingos lyties. Kai kuriose žuvėdrų rūšyse homoseksualūs santykiai gali būti atsiradę dėl patinų trūkumo – užuot visai neturėjusios atžalų, kai kurios patelių poros kartu augina jauniklius nuo patinėlių iš įprastos patinėlio ir patelės poros.
Homoseksualus elgesys buvo stebėtas šimtuose rūšių, nuo bizonų iki pingvinų.
Dar gali būti, kad homoseksualumas išsivysto ir išlieka, nes tai naudinga grupei ar giminaičiams, o ne individams. Bonobo beždžionėms homoseksualus elgesys gali būti naudingas grupės lygyje, skatinant socialinius ryšius. Vienas tyrimas Samoa parodė, kad gėjai vyrai skiria daugiau laiko savo sūnėnams ir dukterėčioms, o tai gali būti panašumo atrankos pavyzdys (skatinami savo genai kitų kūnuose).
Dėl sveikatos
O gal homoseksualumas yra neutralus: nei didinantis, nei mažinantis prisitaikymą. Bandymai surasti prisitaikymo paaiškinimą homoseksualiam makakų elgesiui baigėsi nesėkme, tai veda prie minties, kad jos tai daro tik dėl malonumo.
Tačiau net jei teisingas šabloniškas mąstymas, kad homoseksualumas mažina reprodukcinę sėkmę, yra daug galimų priežasčių, kodėl jis toks paplitęs. Pavyzdžiui, tyrimas rodo, kad geno variantai, lemiantys homoseksualumą, gali turėti kitų, naudingų efektų, kaip kad moterų vaisingumo padidėjimas. Visai taip, kaip išlieka geno variantas, lemiantis mažakraujystę, nes tuo pačiu jis palengvina maliarijos ligą.
Be to, homoseksualumas gali padėti moterims atsirinkti vyrus su tam tikromis tendencijomis. Tokiu būdu seksualinė atranka gali palaikyti požymius, kurie mažina bendrą prisitaikymą – panašiai, kaip povo uodega.
Kadangi dar neseniai gyvūnų homoseksualumas buvo ignoruojamas ar netgi neigiamas, nenuostabu, kad negalime užtikrintai pasakyti, kuris iš šių paaiškinimų yra teisingas. Galbūt ateityje paaiškės, kad skirtingoms rūšims taikytini skirtingi paaiškinimai.
