„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Nauja grėsmė biologinei įvairovei – sparčiai plintantis, iki 15 cm užaugantis invazinis šliužas

Aplinkos ministerija sulaukia vis daugiau gyventojų pranešimų apie Lietuvoje sparčiai plintančius luzitaninius arionus – labai ėdrius invazinius šliužus. Ne vieną skambinusįjį pribloškė jų gausa. Šie itin vislūs šliužai kenkia žemės ūkiui ir kelia grėsmę vietinių moliuskų įvairovei.
Luzitaninis arionas
Luzitaninis arionas / AM nuotr.

Duomenis apie luzitaninių arionų paplitimą šalyje šiuo metu renka Lietuvos entomologų draugija. Ji pakvietė visus gamtos bičiulius padėti išsiaiškinti, kuriose vietovėse šie šliužai gyvena ir kuriose negyvena. Šiam tikslui skirta Stebėjimų anketa. Visų, stebėjusių luzitaninį arioną, prašoma ją užpildyti ir kartu su fotografijomis siųsti el. paštu invaziniai.sliuzai@gmail.com.

Išsamesnės informacijos galima teirautis tel. +370 6019 6732. Apibendrinti surinktieji duomenys bus perduoti Aplinkos ministerijai siekiant parengti planą, kaip kovoti su šia invazine rūšimi.

Šis arionas vadinamas luzitaniniu, nes kilęs iš Ispanijos regiono Luzitanijos. Dabar jis paplitęs beveik visoje Europoje. Lietuvą luzitaniniai arionai „atrado“ visai neseniai. Pirmą kartą jie buvo pastebėti 2008 m. Kaune, Kleboniškyje. Tačiau plinta labai sparčiai.

Kadangi šie šliužai yra gana dideli, 7-15 cm ilgio, ir jų daug, tai juos nesunku pastebėti. Jie dažniausiai aptinkami soduose ir parkuose. Daugiausia randama netvarkingose sodybose su gausia, retai šienaujama žole ar pavėsinguose sodų, daržų pakraščiuose. Jie itin mėgsta graužti daržoves su minkštais lapais ir sultingais vaisiais. Jų maistas labai įvairus: žoliniai augalai, ypač garšvos ir kiaulpienės, grybai, negyvi šliužai.

Parkuose jie aptinkami prie vandens telkinių: šaltinių, upelių, kanalų ar tvenkinių su vešlia žoline augalija, įvairiose slėptuvėse nuo tiesioginių saulės spindulių ir šalčio. Šliužai neturi nuo išdžiūvimo apsaugančios kriauklės, o kūno danga labai pralaidi drėgmei, ir ilgas buvimas sausoje šiltoje vietoje jiems pražūtingas. Todėl didžiausia tikimybė pamatyti luzitaninius arionus yra sutemus ir po lietaus.

Luzitaninis arionas yra gerokai didesnis už daugumą kitų mūsų šalyje dažnai aptinkamų arionų šeimos šliužų – kislųjį, juosvataškį, tamsiadryžį ar miškinį. Jis yra oranžinės arba rusvos spalvos. Poruojasi vasaros pabaigoje, o rudenį sudeda baltus rutulio formos kiaušinius krūvelėmis ant žemės po lapais. Kiaušiniai ir spėję išsiristi jaunikliai peržiemoja. Pavasarį jaunikliai išlenda iš žiemojimo slėptuvių, intensyviai maitinasi ir auga. Jie atrodo kitaip nei suaugę šliužai.

Lietuvoje gyvena ir kitos dvi didžiųjų arionų rūšys – rudasis ir didysis arionai. Pastarasis yra retai aptinkamas ir įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Šias tris suaugusių šliužų rūšis lengva supainioti. Suaugęs luzitaninis arionas labai panašus į rudąjį arioną, o jauniklis – į suaugusį kislųjį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs