Tačiau tai tikriausiai – ne visai tiesa, teigia kačių bendravimo su žmonėmis tyrinėtojai. Taip, tokia tyrimų sritis egzistuoja. Anksčiau buvo laikoma, kad gyvūnai iš žmogaus tiesiog nori maisto – tuo galima pateisinti visą jų elgesį, tačiau mokslininkai teigia, kad tai – atgyvenęs požiūris, neatitinkantis kačių elgsenos.
Vis daugiau tyrėjų tiki, kad katės yra tokios pat ekspresyvios kaip šunys, teigia Sharon Crowell-Davis, Džordžijos universiteto gyvūnų elgesio profesorė. Anot jos, tiesa ta, kad mes paprasčiausiai jas ne taip suprantam ir nesuvokiam, ką jos nori mums pasakyti.
Palyginti su šunų, kačių elgesys yra žymiai dažniau ne taip suprantamas. Iš dalies taip yra dėl to, kad šunų elgesio tyrimai – žymiai labiau paplitę. „Manau, kad laikui bėgant mes pamatysime, kad katės visgi nėra tokios paslaptingos“, – teigia Mikelas Delgado, daktaro laipsnio gyvūnų elgsenos srityje siekiantis Kalifornijos universitete.
Tyrėjai jau dabar atskleidė įdomių detalių apie kačių elgesį – jas supratus, su savo kate susikalbėti bus žymiai paprasčiau.
Tikriausiai įsivaizduojate, kad ką jau ką, bet vieną dalyką žinote – murkimas reiškia, kad katė yra laiminga. Tačiau tai – ne visai tiesa. Taip, katės murkia, kai jos būna laimingos, tačiau tai nėra tiksliausias šio garso vertimas, aiškina Sh.Crowell-Davis. „Katės gali murkti, kai yra laimingos ir patenkintos, tačiau ir sužeista arba serganti katė murks“, – teigia ji.
Murkimo „vertimas“ – prašau, nesitrauk nuo manęs. Kitaip tariant, tai globos prašymas, o ne pasitenkinimo išraiška. „Jos neturi labai aiškių būdų, kaip paprašyti pagalbos – to tiesiog nėra jų kalboje. Tad jos daro tai, ką moka – murkia, – aiškina Johnas Bradshaw, zoologas iš Bristolio universiteto. – Reikšmė nėra visai tokia pati, tačiau tai – geriausia, kaip jos tą gali išreikšti.“
Jūsų katė būna laiminga, kai grįžtate namo. Galbūt. Kai jūsų augintinė pradeda glaustytis aplink kojas, kai įžengiate pro duris, galvojate, kad ji tikriausiai nori kažko. Tai dažniausiai yra tiesa, tačiau tai – ne viskas, ką katė bando jums pasakyti, tvirtina Sh.Crowell-Davis. Taip ji mano po laukinių kačių stebėjimo. Beje, ji tvirtai tiki, kad katės nėra tokie vienišiai gyvūnai, kaip mes linkę manyti. Pavyzdžiui, laukinės katės dažniausiai buriasi į grupes arba būna su šeima.
Katės nėra tokie vienišiai gyvūnai, kaip mes linkę manyti.
„Kai laukinė katė grįžta iš medžioklės, dažniausiai jos praleidžia keletą minučių besitrindamos viena į kitą, – aiškina mokslininkė. – Jos taip pat viena kitos nugaras apkabina uodegomis – tai tarsi žmogiškas apkabinimas rankomis.“ Tai – įprastas veiksmas katėms, kai jos vėl susitinka po nesimatymo. Tai, atrodo, galioja ir naminių kačių elgesiui su šeimininkais.
„Kai po dienos darbų ar mokslų grįžtate namo, jūsų katė trinasi, aplink jūsų kojas vynioja savo uodegą – taip ji su jumis draugiškai sveikinasi, kaip sveikintųsi su kitomis katėmis“, – teigia Sh.Crowell-Davis. Tai tarsi katė jums sakytų, kad jūsų pasiilgo.
Katės turi snukio išraiškas. Dauguma žmonių neatkreipia dėmesio į kačių snukio išraiškas, nes manome, kad katės paprasčiausiai jų neturi. Tačiau anot Sh.Crowell-Davis, tai netiesa. „Jeigu atkreipsite dėmesį į jų snukučius, pamatysite, kad kai jos jaučia stresą arba skausmą, jų veido raumenys būna įsitempę. Kai jos laimingos ir atsipalaidavusios, jų raumenys taip pat būna atsipalaidavę“, – teigia ji.
Ypač jus turėtų pamaloninti, kai katė lėtai ir ramiai mirksi, teigia veterinaras Gary Weitzmanas. „Lėtas mirksėjimas yra palankumo gestas, – tvirtina jis. – Jos taip daro, kai visiškai patogiai jaučiasi su jumis – tą patį jos daro ir būdamos su kitomis katėmis.“
Katės ir žmonės susikuria savo slaptą kniaukimo kalbą. Katės nekniaukia bendraudamos viena su kita, mažai žinomą faktą atskleidžia J.Bradshaw. Laukinės katės yra labai tylios – galima išgirsti vieną kniauktelėjimą per šimtą valandų. Tačiau naminės katės, kaip jų šeimininkai gerai žino, gali kniaukti iki jūsų kaimynų išprotėjimo. „Žmonės mano, kad tai – visiškai įprastas kačių elgesys... Tačiau to jos iš tikrųjų išmoko tam, kad sulauktų jūsų dėmesio, – aiškina jis. – Tai yra visiškai išmoktas elgesys, kaip bendrauti su žmonėmis.“
Tarp katės ir žmogaus išsivysto slaptas kniaukimo kodas, unikalus ir nesuprantamas kitoms katėms.
Tai – dar ne viskas. Pasirodo, nėra universalios kačių kniaukimo kalbos. „Tarp katės ir žmogaus išsivysto slaptas kniaukimo kodas, unikalus ir nesuprantamas kitoms katėms“, – savo knygoje apie kačių elgesį rašo J.Bradshaw. 2003 m. Kornelio universitete buvo atliktas eksperimentas – buvo įrašytas 12 kačių miauksėjimas penkiuose skirtinguose scenarijuose. Tuomet šie garsai buvo paleisti kačių šeimininkams. Tik tos konkrečios katės šeimininkas teisingai pasakė, kokiomis aplinkybėmis buvo įrašytas kniaukimas. Tad kačių šeimininkai gana tiksliai supranta žinią, kurią katė jiems bando perduoti kniaukdama.
„Kad ir kodėl kniauktų – iš alkio, iš nuobodulio ar dar dėl ko nors, kiekvienas kniauktelėjimas yra kaprizingas, išmoktas veiksmas, siekiant dėmesio, o ne kokia nors universali kačių ir žmonių „kalba“, – teigia J.Bradshaw.
Kitaip tariant, kates perprasti gali užimti šiek tiek daugiau laiko nei šunis, tačiau ekspertai teigia, kad jos lygiai taip pat linkusios bendrauti, kaip ir šunys – tiesiog jos tai daro tik joms ypatingu būdu.
