Sveikintina ir pagirtina, kad žmogus atsakingai ruošiasi naminio gyvūno įsigijimui. Ji jau atsakė į klausimą, kaip išsirinkti augintinį ir ar jai išvis jo reikia, tačiau ką daryti toliau, kai jau apsisprendei įsigyti šunį arba katę?
Ieškomas šuo. Pasaulyje egzistuoja virš 400 didelių ir mažų šunų veislių. Šios veislės skirstomos į tam tikras grupes bei šeimas. Renkantis šunį patartina iš pradžių nuspręsti, kokio didumo augintinio tikitės, nes skirtumas tarp mažų šunų veislės ir labai didelių šunų veislės atstovo gali būti ir 50 ar net 60 kilogramų.
Renkantis šunį patartina iš pradžių nuspręsti, kokio didumo augintinio tikitės.
Jeigu ketinate šunį laikyti lauko voljere, tuomet renkatės iš didelių ir labai didelių šunų veislių, nes net vidutinio dydžio šunys nėra prisitaikę prie didžiųjų Lietuvos šalčių. Jeigu išsirinkote vieną iš didžiųjų šunų, atminkite, kad jų išlaikymas kainuos 5 ar net 6 kartus daugiau nei mažo arba vidutinio šuns. Išlaidos susidės iš didžiulio maisto kiekio ir papildomų vitaminų sąnariams bei kaulams. Ir dar beveik dvigubai brangiau kainuos šuns antkaklis/petnešos ar guolis.
Dažnai žmonės bijo ir nenori didesnių veislių šunų, manydami: kad juos sunkiau nulaikyti vedžiojant, kad jie viską išvartys ir nuniokos namie, kad jiems neužteks vietos bute, kad jie gali sužeisti esančius ar dar tik būsimus mažamečius vaikus.
Bet ar pastebėjote, kad vis dažniau iš gretimų butų išvedami pasivaikščioti didžiųjų veislių atstovai: Berno zenenhundas, vokiečių aviganis ar meilusis auksaspalvis retriveris. Ir tai reiškia, kad lietuviai pagaliau supranta, jog dideliam šuniui svarbiausia ne laisvė, ne kiemas bėgioti ir, jeigu į šuns nasrus telpa pusė, o gal ir visas tavo veidas, tai jokiu būdu nereiškia, kad jis vieną dieną jį tau iškąs, išdraskys ar kitaip subjauros. Viskas priklauso ne nuo šuns dydžio, o nuo to, kaip tu šunį auklėsi ir auginsi, kiek skirsi jam laiko, kiek jis turės protinės veiklos bei koks autoritetas tu būsi jam.
Maži šunys yra populiarus pasirinkimas tarp vyresnio amžiaus žmonių bei jaunų šeimų su mažais vaikais. Mažas šuo – mažos problemos? Nebūtinai. Šuns charakteris nepriklauso nuo jo dydžio. Būdamas mažas, šuo dažnai prisibijo už save didesnių (tai yra beveik visko), o nuolat susiduriant su šia baime, ji priveda šunį prie kitų baimių (triukšmo, tamsos) ir galiausiai – prie agresijos.
Žmonės mano, kad jei pasirinko mažą šunį, kuris nepasiekia stalo, negali užšokti ant lovos, tai ir bėdų nepridarys, tai ir dresūra jam nereikalinga. Anaiptol. Prisipažinkite, juk beveik visi esame susidūrę su nevaldomai, įkyriai ir spigiai kiauksinčiais šuniukais. Tokio elgesio dažnai neapsikenčia ir patys prie to privedę šeimininkai, tad mažas šuniukas keliauja į prieglaudą ar tiesiog yra paliekamas gatvėje. Nesuklyskite rinkdamiesi – visus šunis reikės auklėti ir mokyti gyventi jūsų namuose pagal jūsų taisykles.
Maži šunys yra populiarus pasirinkimas tarp vyresnio amžiaus žmonių bei jaunų šeimų su mažais vaikais. Mažas šuo – mažos problemos? Nebūtinai.
Taigi, kai apsisprendėte, kokio dydžio šuns norite, atėjo metas nuspręsti – veislynas ar prieglauda (šiame straipsnyje nekalbėsime nei apie kačių, nei šunų, nei papūgų ir kitų egzotinių gyvūnų daugintojus – pasilikime šią temą atskiram straipsniui).
Planuojate su šuniu dalyvauti parodose? Planuojate leisti jam/jai veistis, o šuniukus parduoti? Tuomet jums reikia šuns iš nepriekaištingo veislyno ir su pilnu genealoginiu medžiu. Jei to neplanuojate, bet norite stabilios psichikos, socialaus, genetiškai sveiko šuns – pradėkite ieškoti tuojau pat. Vien faktas, kad šunį nusipirksite iš veislyno statusą turinčio žmogaus, anksčiau išvardytų savybių negarantuoja. Todėl ir prieglaudos variantas gali būti svarstytinas. Kiek daug grynaveislių haskių, labradorų, jorkšyrų, netgi rotveilerių ar pinčerių yra prieglaudose. Ne visi jie su dokumentais, ne visi šeimininkai jiems palikę geras rekomendacijas, bet visi jie laukia antro šanso būti mylimi. Ir savo meilės bei gerumo šeimininkui jie pasiryžę atiduoti dvigubai daugiau.
Kodėl veislynai negarantuoja, kad šuo bus socialus ir sveikas? Todėl, kad genetika kartais iškrečia nenuspėjamų pokštų, todėl, kad šuniukai – verslas (vienas šuniukas, priklausomai nuo veislės, kainuoja nuo 100 iki 1 000 eurų) ir kartais kalėms leidžiama per dažnai kergtis, o to pasekmė ir yra įvairūs išsigimimai.
Ieškoma katė. Ilgaplaukė, trumpaplaukė ar beplaukė? Elegantiškasis Kornvalio reksas, pūkuotasis persas ar didysis Meino meškėnas. Kalbant atvirai, renkantis katę yra daug mažiau klausimų, į kuriuos reikia atsakyti. Visos katės yra lepios, reikalauja daug dėmesio, švelnumo ir mėgsta šilumą, o jeigu jas supykdysite, tai jos bus kerštingos. Bet nesuklyskite, jų charakteriai skiriasi. Vienos ypač mėgsta vienatvę ir nepriklausomybę, kitos labiausiai mėgsta gulėti ant šeimininko kelių ir būti į svečius užsukusios kompanijos dėmesio centre.
Katės charakterį galima nuspėti stebint jos tėvus. Jei šie žaismingi, nepriklausomai nuo amžiaus, mėgsta išeiti į lauką arba yra baikštūs, didelė tikimybė, kad kačiukui jau bus įskiepytos tokios pat savybės.
Visos katės yra lepios, reikalauja daug dėmesio, švelnumo ir mėgsta šilumą, o jeigu jas supykdysite, tai jos bus kerštingos.
Vienas iš pagrindinių klausimų – ar yra galimybė, kad kas nors iš šeimos narių yra alergiškas kačių plaukams? Jei taip, tuomet geriau rinktis trumpaplaukę katę arba beplaukį sfinksą ar Kornvalio reksą. Kitas klausimas: ar žinote konkrečiai, kokios išvaizdos katės norite? O gal vis tik esate tas, kuris priglaus vieną iš tūkstančių prieglaudose paliktų ir išduotų kačių?
Pirmosios dienos kartu. Visų pirma – neskubėkite. Įsigiję naują gyvūną leiskite jam priprasti prie namų, iššniukštinėti visas kerteles, supažindinkite jį su jo valgymo bei miegojimo vieta. Būkite kantrūs ir nesitikėkite, kad šuo ar katė per pirmąsias dienas supras ir atsimins, kas jiems galima, o kas ne.
Mokykite kiekvieną dieną, po truputį. Tiesa, prieš gyvūnui atsirandant namuose, nepamirškite su visa šeima nustatyti gyvūno laikymo taisyklių. Tarpusavyje sutarkite, ką jam leisite: ar maitinsite nuo stalo, ar gyvūnas miegos lovoje, ar galės eiti į visus kambarius, ar galės lipti ant sofos arba stalo?
Kai jau gyvūnas apsigyvena namuose – išlikite stiprūs, nes kol jie maži, pūkuoti ir minkšti, tol norisi jiems leisti viską. Bet, deja, kai jie užauga ir pasidaro per dideli, jie jau nebesupras, kodėl jiems nebegalima miegoti lovoje, ar lipti ant pečių pasnausti. Lygiai taip pat nesupras, kodėl šeimininkai nebeleidžia lipti ant sofos, kai namie yra svečių.
Pirmosiomis dienomis stenkitės stebėti ir pažinti savo naująjį draugą. Galbūt pastebėsite, kad jis kažko bijo, nemėgsta. Padėkite jam įveikti baimes, sukurkite jam saugią aplinką, įdėmiai apžiūrėkite, ar namuose nėra galimybės gyvūnui susižeisti. O svarbiausia, grįžę namo, kad ir kokie pavargę bebūtumėte, skirkite jam dėmesio. Nei jūsų perskaitytos knygos, nei peržiūrėti vaizdo įrašai apie dresūrą neatstos gyvūnui jūsų meilės, dėmesio ir švelnumo. Užmegzkite ryšį su savo augintiniu ir jums neteks gailėtis, kad išsirinkote ne tą.
Nėra naminių šunų ar kačių, kuriems nereikėtų žmogaus, tik kartais žmogui sunku rasti kalbą, kurią augintinis suprastų. Vieno atsakymo ir vienos formulės nėra, bet atsidavimas ir meilė daro stebuklus. Sėkmės!
