„Žinoma, stebina vien tai, kad ne tik žmonės naudoja įrankius. Varnos ne tik pačios gaminasi įrankius, bet ir žino, kaip ir kur juos panaudoti. Norėjome išsiaiškinti, iš kur jos išmoksta šių gudrybių“, – pasakoja vienas studijos bendraautorių dr. Jamesas St Clairas.
University of St Andrews mokslininkas dr. Christianas Rutzas su komanda stebėjo 42 varnų elgesį joms natūralioje aplinkoje, rašo newscientist.com. Varnoms buvo pritaisyti nedideli sekimo aparatai, kurie mokslininkams tiekė informaciją, kur ir kada yra varnos bet kuriuo paros metu.
Per 19 tyrimo dienų 34 iš tiriamų varnų su kitomis „bendravo“ net 177 tūkst. kartų. Pastebėta, kad dažniausiai bendraujama su tos pačios šeimos nariais, o svetimų privengiama, praneša mirror.co.uk.
„Turėdami omenyje varnų „socialinius tinklus“, nusprendėme kiek pakeisti jų natūralią aplinką, prislėpdami sunkiau pasiekiamo maisto – į pūvančio medžio gabalą pridėjome vabalų lervų . Kadangi mums buvo svarbu ištirti šių paukščių įrankių naudojimo įpročius, pagalvojome, kad toks būdas išsiaiškinti būtų tiksliausias“, – pasakoja C.Rutzas.
Anot C.Rutzo, sunkiau pasiekiamas maistas turėjo panašų efektą į biure darbuotojams pastatomą kavos ar vandens aparatą. Individai rinkosi aplink tuos maisto šaltinius ir dalinosi informacija, kaip lengviau iškrapštyti lervas.
„Buvo itin įdomu stebėti, kad renkasi ne tik tos pačios šeimos nariai“, – teigia kitas studijos bendraautorius profesorius Robas Fleischeris.
„Tyrėme, kaip plečiasi varnų „socialinis tinklas“. [...] Jau anksčiau buvo iškelta hipotezė, kad Naujosios Kaledonijos varnos turi tam tikras technologines kultūras. Tiesa, kol kas negalima tiksliai pasakyti, kiek daug jos išmoksta vienos iš kitų“, – sako mokslininkas dr. Dickas Jamesas.
