Aukščio bijanti katė būtų baisi gėda visai kačių giminei. Tokių šioje giminėje nė su žiburiu nerasite.
Lankstumas, kibūs nagučiai, tobula pusiausvyra padeda katėms įkopti bet kur, o jeigu ir tenka kristi, tos pačios savybės padeda minkštai nusileisti. Nusileisti ne bet kaip, o ant keturių letenų.
Sugebantis aukštai užsikabaroti katinas laikomas aukštesniu ne tik tarp žmonių, bet ir tarp kitų katinų. Jis užima aukštesnę padėtį. Suprask, bosas!
Gal todėl nemažai kačių net miega ant spintos – bosas šlovės viršūnėje...
Tačiau ir tobulybėms kartais nepasiseka. Skrydis iš penktojo aukšto balkono katei gali baigtis kaulų ar stuburo lūžiu, raumenų sutrenkimu ir emociniu sukrėtimu.
Tik va, paradoksas: skraiduolė porą dienų paguli, ramiai patūno ir, pamiršusi skrydį, vėl kabarojasi balkonais.
Veterinarijos gydytojai sako, kad katėms galūnės lūžta rečiau nei šunims, bet joms dažniau pasitaiko raumenų, vidaus organų sutrenkimų bei vidinių kraujoplūdžių.
Kaip elgtis, jei nukritusi iš aukštai katė nerodo gyvybės ženklų?
Paimkite katę labai atsargiai, nes gali būti lūžę kaulai. Galbūt ji patyrė vidinių sužalojimų ir prasidėjo vidinis kraujavimas. Paguldykite ant kieto kartono lakšto ar kitokio kieto pagrindo. Tai laikinai atstos neštuvus.
Nejudinkite katės galūnių, tik po galva ką nors pakiškite, kad ji būtų šiek tiek aukščiau. Katei bus lengviau kvėpuoti, nepasprings gleivėmis arba skrandžio turiniu. Galbūt tai apsaugos nuo kraujo išsiliejimo į smegenis.
Apklokite ją šiltai, nuraminkite, neleiskit prie jos pašalinių žmonių. Šiltai apklostydami, susupkite taip, kad negalėtų iškišti letenų, mažiau blaškytųsi.
Jei aiškiai matyti, kuri galūnė lūžo, paguldykite katę taip, kad lūžusi galūnė būtų viršuje. Suraskite porą pagaliukų ir, pridėję iš abiejų galūnės pusių, tvirtai sutvarstykite.
Patyrusi stresą katė gali būti agresyvi, jos elgesys nenuspėjamas, todėl patartina mūvėti pirštines.
Neduokite savo nuožiūra vaistų, o ypač žmonėms skirtų nuskausminamųjų. Vaistų perdozavimas mažam katės organizmui yra mirtinai pavojingas.
Patyrusi stresą katė gali būti agresyvi, jos elgesys nenuspėjamas, todėl patartina mūvėti pirštines.
Skirtingai nei šunys, stresą patyrusios katės atsisako lakti. Jos gali nelakti ir neėsti keletą parų. Kai pradės domėtis vandeniu ir ėdalu – bus ženklas, kad viskas grįžta į senas vėžes.
Rimtas pavojus katės sveikatai kyla, kai pažeidžiami vidaus organai. Pasitaiko atvejų, kad nutraukiama kraujagyslė, gyvūnas netenka daug kraujo, jam gresia anemija.
O jeigu pastebėsite išorinį kraujavimą, suteikite pirmąją pagalbą. Uždėkite ant žaizdos sterilų tvarstį, sutvarstykite. Nerizikuokite dezinfekuoti žaizdos vaistais, nes jie gali pakenkti.
Jeigu kraujuoja labai stipriai, virš žaizdos užveržkite medicininę timpą, bet po 5–10 min. ją atlaisvinkite, leiskite kraujui maitinti galūnę ir po to vėl užveržkite. Užveržtą galūnę reikia pakelti šiek tiek aukščiau.
Jei įmanoma, aplink kraujuojančią vietą šaldykite audinius ir skubėkite su savo „oreive“ pas veterinarijos gydytoją.