Šešiolikmetis Mirgis, seniausias iš tigrų Lietuvos zoologijos sode, tingus – nuo vidurdienio saulės jis slepiasi vidiniame voljere. Senesni gyvūnai, kuriems karštis labai pavojingas, itin akylai stebimi.
Karštis ypač vargina amūrinius tigrus, snieginius leopardus, arktinius vilkus, bet ir Afrikos liūtams, kaip sako Zoologijos sodo darbuotojai, šiomis dienomis karšta.
Jei ne didžiuliai sode augantys medžiai, apginti gyvūnus nuo karščio, būtų labai sunku. Daugelio jų voljerai laistomi visą parą – net vandens nemėgstantis snieginis leopardas Dokas ryžtasi trumpoms maudynėms. Stumbrai mėgaujasi purvo voniomis, tačiau daugelis gyvūnų įsidienojus tingūs, mažiau valgo, daug geria.
Kol kas veterinarų pagalbos zoologijos sodo gyvūnams neprireikė, tačiau pasak sodo darbuotojų, prieš maždaug šešerius metus karščio keli jų augintiniai neatlaikė
„Neįmanoma juos taip išlaikyti, kad sėdėtų ir rodytųsi, nes jiems reikia išgyventi šitas kelias savaites. Labai gaila, jiems tiesiog yra diskomfortas, kad ir ką mes bedarytumėm“, – sako Lietuvos zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė.
Pasak Lietuvos zoologijos sodo Kanopinių žinduolių skyriaus vyr. zoologės Donatos Adomaitės, zoologijos sodo darbuotojai drėkina pakylas, kur gyvūnai dažniausiai spiečiasi, laisto, atidarinėja vidines patalpas, labai dažnai keičia vandenį.
Geriausia Zoologijos sode turintiems nuosavus baseinus – ruonis Kajus pilnas jėgų, bet po maudynių pavėsyje užsnūdusią ūdrų porelę išjudinti nelengva.
Tačiau, kai kuriems šiluma kaulų nelaužo – ant pievos išnešta iguana Salvadoras net pajuosta, kad gautų daugiau saulės, karštis patinka driežams, gyvatėms, barzdotosioms agamoms.
„Šie gyvūnai atvirkščiai, yra judrūs, aktyvūs ir, galima sakyti, net valgesni, nes sugreitėja ir jų medžiagų apykaita“, – sako Lietuvos zoologijos sodo vyr. herpatologė Rasa Jautakienė.
Kol kas veterinarų pagalbos zoologijos sodo gyvūnams neprireikė, tačiau pasak sodo darbuotojų, prieš maždaug šešerius metus karščio keli jų augintiniai neatlaikė.
