Krekenavos girininkas Jonas Leika pasakoja, kad maždaug prieš metus atsivestas jauniklis buvo silpnas, todėl girininkijos darbuotojai juo pradėjo rūpintis patys.
Laikui bėgant jauna šernė sustiprėjo ir taip priprato prie žmonių, kad pastebėjusi lankytojus ar girininkijos darbuotojus virsta ant šono ir prašosi pakasoma.
Žmonių dėmesį jautė nuo pirmų dienų
Pasak girininko, laukinis gyvūnas žmonių visiškai nebijo. Priešingai – šernė, tarsi šuo, vejasi lankytojus ir knysle juos baksnoja.
Šernės norą bendrauti pajuto ir 15min.lt žurnalistas. Laukinis gyvūnas nesibaimino jo pastumdyti knysle ir pabandyti draugiškai įkąsti į batą.
„Turime šernų ir aptvare, kad būtų ką parodyti vaikams. Šis šerniukas nuo pat mažų dienų buvo itin prižiūrimas vienos mūsų darbuotojos, kuri tvarko aptvarus, todėl jis prie žmonių priprato. Moteris jį taip mylėjo, taip rūpinosi, kad šerniukas dabar pasidarė kaip naminis. Kiti šernai žmonių bijo, o šitą šernę reikia uždaryti, kad ji nesekiotų paskui žmones“, – apie girininkijos augintinę pasakojo Krekenavos girininkas Jonas Leika.
Šernę nešėsi po pažastimi
Kol kas vardo dar neturinti jauna šernė ne kartą Krekenavos girininkus buvo įstūmusi į kuriozines situacijas. Vasarą girininkai šernę išleisdavo pavaikštinėti po girininkijos teritoriją. Nors ji iš pradžių niekur sprukti nė neketino, tačiau kartą nusprendė pasekti išvažiuojantį automobilį.
Po kurio laiko girininkai sulaukė skambučio iš gretimo kaimo gyventojų, kad jų kieme be visiškai jokios baimės laksto ir draugijos ieško mažas šerniukas.
„Nebijo šernė nei šunų, nei katinų. Buvo porą kartų į kaimą pabėgusi, šunų ėdesio indus tikrino. Būtų dar ilgai laksčiusi ir ieškojusi žmonių, bet mums teko nueiti ją pasiimti. Tuomet ji buvo dar visai jauna, vos kelių mėnesių, todėl vienas darbuotojas ją parsinešė tiesiog po pažastimi. Balandžio mėnesį šernei sukaks metai, todėl jau dabar ją sunku pakelti. Auga tarsi ant mielių. Po pažastimi jau tokios nebepasineši“, – šernės nuotykį prisiminė girininkas.
Pripratę prie žmonių laisvėje adaptuojasi sunkiai
Pasak girininko, dažniausiai laukiniai žvėrys nėra baikštūs tuomet, kai greta žmonių jie gyvena nuo pat pirmų dienų.
Jonas Leika sako, kad prieš keletą dienų Lietuvoje nuskambėjęs atvejis, kai medkirtį iš miško išvijo jaunas stirniukas.
„Tą stirniuką, matyt, irgi augino žmonės, o vėliau paleido į laisvę. Pirmaisiais gyvenimo metais stirniukas gal buvo nepiktybinis, o po to, prasikalus ragams, puolė badytis. Tuomet žmonės jį paleido į laisvę. Jei jis būtų augęs miške – žmonių bijotų, o ne pultų baksnoti juos“, – apie išskirtinį atvejį kalbėjo girininkas.
Krekenavos girininkijoje auginama jauna šernė į laisvę paleista, ko gero, nebebus. Pasak J.Leikos, prie žmonių pripratęs žvėris nebemokėtų gyventi laisvėje ir vėl greičiausiai terorizuotų gyventojus, vogtų šunų ėdesį ir šiaip ieškotų dvikojų kompanijos.
