Greičiausiai daugeliui teko girdėti istorijų, kad namo iš prieglaudos parvestas gyvūnas pradeda rodyti baimės ir agresijos ženklus. Toks gyvūnas gali bijoti visko: šiukšlių dėžių, mašinų, kitų gyvūnų, žmonių ir t. t. Baimė, pirmiausiai parodoma šuns kūno sustingimu, vėliau neišnyksta, ji vystosi ir gali peraugti į urzgimą ir kandimą.
Tik pajutus, kad šuo rodo baimės simptomus, iš karto reikia imtis priemonių. Neturite pasiduoti ir nuleisti rankų, jei šuo yra agresyvus ar bailus.
Baimės atvejai
Ar tiesa, kad šunų baimė ir agresija atsiranda dėl to, jog juos praeityje paliko, ar blogo elgesio?
Bonnie Beaver, veterinarė, buvusi JAV Veterinarų medikų asociacijos prezidentė ir Teksaso A&M universiteto profesorė sako: retai, bet taip pasitaiko.
Kai kurie šunys genetiškai yra bailūs, bet jų baimę galima lyginti su nedrąsių, nekalbių žmonių bendravimu. Jie tiesiog nenori bendrauti.
Dažniausia ir tipinė problema – silpna socializacija kritiniu augimo laikotarpiu tarp trečios ir 16–20 savaitės. Šunys šiuo laiku turi išmokti, kas yra žmonės, kas yra šunys, kas ir kokia yra aplinka. Jei jie to neišmoksta, būna jautresni. Deja, dauguma ne tik prieglaudoje atsidūrusių šunų, bet ir mūsų namų augintinių to nėra patyrę.
Kai kurie šunys genetiškai yra bailūs, bet jų baimę galima lyginti su nedrąsių, nekalbių žmonių bendravimu. Jie tiesiog nenori bendrauti.Prof. B.Beaver sako, kad baimė – tai kažkas, ko šuo nesupranta ir kas jį verčia jaustis nemaloniai. Šunys gali bijoti žmogaus, žaibo, griaustinio ar bet kokio reiškinio, susijusio su jo skaudžia patirtimi.
Ką daryti šeimininkui?
1. Sužinokite, kada šuo jaučia baimę.
Šunų kalba yra kūno kalba, šunys su kitais gyvūnais ir su žmonėmis bendrauja rodydami savo kūną. Tačiau dažnai šeimininkai į šią kalbą nekreipia dėmesio ir net nežino apie jos egzistavimą.
Baimė, nerimas ir stresas atrodo panašūs į atsitraukimą. Tai nereiškia, kad šuo stresuodamas visada bėgs atgal, jis gali palenkti, pasukti galvą, atsitraukti žingsnį, susikūprinti ir t. t.
Norite sužinoti, ką jūsų šuo jums sako ? Skaitykite savo šuns kūno kalbą.
2. Venkite situacijų, kurios sukelia šuns baimę.
Neveskite šuns į baimę keliančių įvykių sūkurį. Pavyzdžiui, jei šuo bijo žaibų ar griaustinio, uždarykite langą ir įjunkite radiją, kad naujas garsas apsiramintų šunį.
Daugelis šunų bijo vaikų, jiems nepatinka, kai vaikai juos liečia, griebia ir grubiai žaidžia. Apribokite vaiko kontaktus su šunimi.
3. Sujunkite blogą pojūtį su geru, kad sukurtumėte naujų malonių asociacijų.
„Priešpriešinio sąlygojimo“ technika išsprendžia daugumą probleminių situacijų. Pavyzdžiui, jei jūsų šuo bijo tam tikro svečio namuose, neleiskite svečiams glostyti šuns. Bet duokite skanėstų ir leiskite jiems pamaitinti šunį. Laikui bėgant šuo susies jam „keistus“ žmones su malonia asociacija. Jei šuo puola kitą šunį, pakvieskite savo augintinį pažaisti su jumis šiek tiek atokiau.
4. Nebauskite bailaus šuns.
Šunų elgesio ekspertai visada pataria nemušti ir nenaudoti neigiamo skatinimo bailiam šuniui. Kaip šuo gali pasijausti saugiai, jei jis jūsų bijos?
Vietoje to nustatykite aiškius, struktūrizuotus santykius, pagrįstus teigiama motyvacija, išmokykite šunį triukų, už kuriuos jis užsidirbtų maistą.
Keičiant bailaus šuns asociacijas svarbiausia ne reikalauti iš jo paklusnumo, o išmokyti jį jaustis saugiai ir pasitikėti savimi, šeimininku ir kitais.
Antrąją straipsnio „Kaip elgtis su bailiu šunimi“ dalį skaitykite čia.
