Liepos pradžioje „Royal Society Open Science“ paskelbtose tyrimo išvadose rašoma, kad miesto paukščiai pradeda giedoti ar čirškėti anksčiau nei tie, kurie gyvena kaimo vietovėse.
Mokslininkai stebėjo rausvakaklius žvirblius Bogotoje, Kolumbijoje. Tyrėjų teigimu, šie paukščiai pradeda čirenti anksčiau ne dėl šviesos taršos, o tam, kad išvengtų eismo keliamo triukšmo. Kaip ir visi miesto gyventojai, jie išmoko, kad jeigu dieną pradedi anksčiau, gali išvengti piko valandos.
Ankstesni tyrimai yra parodę, kad miesto paukščiai pradeda čiulbėti garsiau, kai įsikuria miestuose. Be to, jie pakeičia savo čiulbėjimą – kartais sulėtina, kartais pagreitina – tam, kad išsiskirtų tarp didmiesčio garsų, taip pat – kad prisiderintų prie kitokios akustikos, kurią sukuria pastatai ir kitos kliūtys mieste.
Kai kuriais atvejais, mokslininkų teigimu, tos pačios rūšies paukščiai iš kaimo ir miesto nebesupranta vienas kito.
Skirtumai vien tuo nesibaigia – miesto paukščiai taip pat yra piktesni, dažniau pešasi. Praėjusiais metais tyrėjai paskelbė, kad žvirbliai miestuose yra agresyvesni. Nors miestuose yra daugiau maisto, tačiau dažnai reikia daugiau pastangų jo ir surasti, o suradus – išsaugoti nuo konkurentų.
Visa tai miesto paukščius, kaip ir žmones, lavina. Tyrėjai nustatė, kad Barbadoso miestuose gyvenančios sniegenos pažinimo testuose pasirodė geriau nei sniegenos iš kaimo vietovių. Jos elgėsi drąsiau ir kūrybiškiau, kai atsidurdavo nepažįstamose situacijose ar reikėjo pasiekti maistą, esantį sunkiai pasiekiamoje vietoje.
Tačiau miesto paukščiai gali ir yra garsesni, „kietesni“ ir galbūt net protingesni, bet jie taip pat ir miršta jaunesni nei kaimo vietovėse gyvenantieji. Miestuose gyvenantieji turi tvarkytis su žymiai didesniais streso lygiais. Švedų mokslininkai atrado, kad miestuose užaugusių zylių ląstelės sensta greičiau nei zylių iš kaimo vietovių.
