Kas geriau: šuo ar katė? Mokslininkai pateikė savo išvadas (apklausa)

Kaip praneša dailymail.co.uk, žurnalo „New Scientist“ darbuotojai išanalizavo ir apibendrino moksliniuose leidiniuose publikuotas šunų ir kačių elgesio bei protinių gabumų studijas. Remiantis šia medžiaga, šunys ir katės buvo įvertinti pagal 11savybių – pradedant smegenų dydžiu, baigiant poveikiu aplinkai. Šunys aplenkė kates, nugalėję šešiose kategorijose. Penkiose kategorijose laurai atiteko katėms.

George'o W.Busho augintiniai – kalytė Miss Beazley ir katė India

„New Scientist“ atstovai iš pradžių išvardijo sritis, kuriose geriau pasirodė katės. Pirmiausia, katės turi didesnes smegenis, palyginus su jų kūno proporcijomis. Be to, kačių smegenyse yra net 1,4 mln. daugiau pilkųjų ląstelių, atliekančių tokias sudėtingas funkcijas kaip atmintis ar dėmesio sutelkimas.

Antrą tašką katės užsidirbo už tai, kad jos tiesiog yra populiaresnės. Dešimtyje didžiausių kačių mylėtojų šalių iš viso gyvena 204 mln. kačių. Tuo tarpu dešimtyje labiausiai šunis mėgstančių šalių yra tik 173 mln. šunų.

Katės taip pat sulaukia daugiau dėmesio iš žmonių. Siekį būti pastebėtos jos maskuoja aksominiu murkimu – žmogus tokiam ginklui nesugeba atsispirti. Nors šunys gali loti įvairaus aukščio, intensyvumo ir dažnio balsais, jie negali varžytis su katėmis dėl žmonių dėmesio.

Panaši situacija ir kalbant apie jutimus. Katės sugeba regėti prie daug silpnesnio apšvietimo nei šunys, jų klausos amplitudė daug platesnė, o šunys pasižymi tik gerokai stipresne uosle.

Penktą tašką katės užsidirbo už tai, kad jos yra „žalesni“ augintiniai. Suvartodamos mažiau maisto, jos palieka ir mažesnį pėdsaką ekosistemoje – jų maistui užauginti reikia mažesnio žemės ploto. Net mažo šunelio, pavyzdžiui čihuahua, įtaka ekologijai yra didesnė nei vidutinės katės.

Turkų aviganis „įsivaikino“ ir užaugino motinos netekusį kačiuką.

Bet kitose šešiose kategorijose – daugelis jų susiję su tuo, kaip gyvūnai bendrauja su žmonėmis – šunys yra lyderiai.

Šunys turi gerokai ilgesnę bendrą istoriją su žmonėmis. Pirmieji šunys galėjo būti prijaukinti maždaug prieš 135 tūkst. metų. Katės šiuo požiūriu yra naujakuriai žmonių namuose. Šunys taip pat labiau prisiriša prie savo šeimininkų. Tyrimai parodė, kad net keturių mėnesių šuniukas mieliau bendrauja su žmogumi, o ne su kitu šunimi.

Šunys trečią tašką užsidirbo už geresnį supratingumą. Vienas tyrimas parodė, kad kolis, vardu Rico, sugeba suprasti daugiau nei 200 žodžių prasmę. Šunys taip pat lengvai išmoksta žmogaus rodomų gestų ar galvos linktelėjimų reikšmę. Jeigu tokie sugebėjimai neatrodo įspūdingai, reikėtų pažymėti, kad šimpanzėms kyla nemažų sunkumų šioje srityje.

Kinas išmokė šunį ir katę kartu traukti vežimėlį.

Sugebėjimas spręsti iškylančias problemas ir atlikti paskirtą vaidmenį, pavyzdžiui dirbti aklojo vedliu ir rasti saugų kelią šeimininkui, šunims pelnė ketvirtąjį tašką. Penktasis taškas šunims atiteko už sugebėjimą lengviau išmokti naujų dalykų. Šuo dresūrai pasiduoda daug lengviau nei katė.

Esant lygiam rezultatui – abiem gyvūnų rūšims surinkus po penkis taškus – lemiama tapo vienuolikta savybė – naudingumas. Neabejotinai nurungęs katę šioje kategorijoje, šuo tapo ir viso tyrimo nugalėtoju.

Tyrimai rodo, kad šunys padeda žmonėms įveikti stresą – išsivesdami pavedžioti augintinius mes palaikome savo fizinę formą ir dažniau susitinkame su naujais žmonėmis bei užmezgame pažintis. „New Scientist“ teigia: „Šunys gali medžioti, ganyti gyvulius ir saugoti mus bei mūsų turtą. Jie gali ieškoti narkotikų ir bombų, jie vedžioja akluosius ir kurčiuosius, linksmina mus lenktyniaudami, traukia roges, suranda sniego lavinų ar po griuvėsiais palaidotus žmones, padeda vaikams mokytis ir, galbūt, net sugeba prognozuoti žemės drebėjimus“.

O kaip katės? „New Scientist“ reziumuoja: „Katės mums pravers tik tokiu atveju, jeigu namuose įsiveisė graužikų“.