Gunneris
1942 metų vasario 19 dieną Japonijos oro pajėgos atakavo Australijos miestą Darviną. Po pirmų smūgių kariai griuvėsiuose pradėjo ieškoti gyvųjų. Taip jie rado sužeistą australų aviganių veislės šunį, kuriam buvo lūžusi letena. Keturkojis pateko į kariškio Percy Westcotto rankas.
Vyriškis šunį nunešė pas gydytoją, tačiau jis pasakė, kad negali gydyti kariškių, kurie neturi vardo ir serijinio numerio. Tad rastam australų aviganiui buvo duotas Gunnerio vardas ir serijinis numeris 0000.
Išgijęs šuo tapo P.Westcotto augintiniu ir nuo jo niekur nesitraukdavo. Vieną dieną, kuomet P.Westcottas kartu su kolegomis aerodrome taisė lėktuvus, Gunneris pradėjo loti ir šokinėti. Vyrai nekreipė dėmesio, o netrukus virš Darvino miesto praskrido karinės Japonijos oro pajėgos. Vyrai kartu su šuniu spėjo saugiai pasislėpti. Po kelių dienų Gunneris vėl įspėjo kariškius apie artėjančią ataką, o šį kartą jie jau žinojo, kad reikia slėptis.
Nuo 1942 metų vasario iki 1943 metų lapkričio virš Darvino miesto buvo surengta per 60 oro atakų, o Gunneris beveik visas jas nujautė ir įspėjo, kada reikia slėptis. Įdomu yra tai, kad kuomet į orą kildavo ar leisdavosi Australijos oro pajėgų lėktuvai, Gunneris nelodavo – jis atskirdavo juos nuo Japonijos lėktuvų.
Kas nutiko keturkojui po karo – nežinoma.
Ripas
Staigios nacių aviacijos atakos Londone prasidėjo 1940 metų rugsėjo pradžioje. Netikėtais ir greitais išpuoliais vokiečiai norėjo sunaikinti Londoną.
Būtent tuo metu aviacijos antskrydžius sekantis kariškis E.Kingas pamatė gatvėje slampinėjantį alkaną šunį. Ji numetė keturkojui šiek tiek mėsos ir šuo daugiau nuo E.Kingo nenorėjo pasitraukti. Jis nusekė kariškį iki jo budėjimo posto ir tapo savotišku talismanu, gavusiu Ripo vardą. Tačiau labai greitai Ripas parodė kad jis nėra tik talismanas.
Po vieno antskrydžio E.Kingas kartu su Ripu tarp griuvėsių pradėjo ieškoti išlikusių gyvų žmonių. Staiga Ripas kažką užuodė ir E.Kingui parodė vietą, kurioje buvo įkalintas gyvas žmogus.
Nepaisant to, kad Ripas nebuvo apmokytas, jis tapo pirmuoju Anglijos paieškos ir gelbėjimo tarnybos šuniu. Teigiama, kad jis su savo puikia uosle griuvėsiuose rado daugiau nei 100 gyvų žmonių. 1945 metais jis buvo apdovanotas „Dickino“ medaliu. Tai aukščiausias apdovanojimas, kuris už nuopelnus karo metu suteikiamas gyvūnams.
TAIP PAT SKAITYKITE: Antrasis pasaulinis karas: kaip lokys Wojtekas tapo lenkų armijos kapralu
Antis
Antrojo pasaulinio karo pradžioje čekų pilotas Vaclavas Robertas Bozdechas ir Pierre Duvalis iš Prancūzijos Robinsono oro bazės buvo išsiųsti į žvalgybinę misiją Vokietijoje. Tačiau misija nebus sėkminga – jų lėktuvas „Potez 630“ buvo pašautas ir įgula nukrito į vadinamąją niekieno žemę, esančią tarp Vokietijos ir Prancūzijos kovos linijų. Vyrai pasislėpė apleistame name, kurio virtuvėje rado šuns jauniklį.
Iš pradžių V.R.Bozdechas norėjo nužudyti šunį, nes bijojo, kad jo lojimas gali juos išduoti. Karių ieškojo nacių pajėgos. Tačiau žmogiškumas nugalėjo – bėgdami iš savo slėptuvės vyrai pasiėmė ir šunį. Visus juos išgelbėjo į pagalbą išsiųstos Prancūzijos pajėgos.
V.R.Bozdechas keturkojui davė vardą Antis. Augintinis tapo ne tik ištikimu draugu, tačiau ir karo didvyriu. Visai kaip Gunneris, Antis savo lojimu įspėdavo apie artėjančius oro smūgius ir visai kaip Ripas jis padėdavo ieškoti griuvėsiuose įstrigusių žmonių. Jis taip pat buvo labai drąsus. Teigiama, kad Antis nebijodavo priešų kulkų ir nerdavo į kovos lauką, kad tik apžiūrėtų ir praneštų, kur yra sužeisti kariai.
Po karo Antis buvo apdovanotas „Dickino“ medaliu už drąsą.
Salty ir Roselle
2001 metų rugsėjo 11-ąją JAV sukrėtė žiaurus teroristinis aktas. Iš užimtų keturių lėktuvų du rėžėsi į Pasaulio prekybos centrą Niujorke. Viename iš dviejų šio centro pastatų buvo Michaelas Hingsonas ir Omaras Rivera. Jie buvo akli, tad naudojosi specialiai apmokytų keturkojų pagalba. Šie jiems padėdavo nepasimesti ir rodydavo kelią.
M.Hingsonas buvo aklas nuo gimimo, tačiau tai jam nesutrukdė įgyti fizikos magistro diplomą. Per atakas jis buvo Pasaulio prekybos centro 78-ame aukšte, kuriame dirbo kompiuterių pardavimų vadovu.
Per ataką jo augintinis Roselle pabudo iš miego – lėktuvas rėžėsi į 99 aukštą. Roselle sėkmingai išvedė savo šeimininką ir dar keletą žmonių iš pastato. Šis pabėgimas truko apie valandą, reikėjo įveikti daugiau nei 1400 laiptų.
Tuo tarpu Salty šeimininkas O.Riveras apako po to, kai susirgo glaukoma. Kasdienybėje jam padėjo augintinis. Per ataką O.Riveras buvo 71-ame Pasaulio prekybos centro aukšte, kuriame buvo įsikūrusi Niujorko uosto direkcija. Po atakos Salty pasiūlė savo pagalbą šeimininkui ir sėkmingai jį išvedė iš pastato.
Abu keturkojai tapo didvyriais ir buvo apdovanoti „Dickino“ medaliais.
