Anot Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Virusologinių tyrimų skyriaus vedėjos Ingridos Jacevičienės, kelionei derėtų ruoštis iš anksto. Geriausia – ne vėliau kaip 4 mėnesiai iki išvykimo. Iš anksto reiktų susipažinti su tos šalies, į kurią vykstama, gyvūnams keliamais reikalavimais.
Specialistė įspėja, gyvūnai gali sirgti žmonėms pavojingomis užkrečiamomis ligomis ir, siekiant užtiktinti reikiamą sveikatos saugumą, būtina laikytis nustatytų gyvūnų patikrinimo ir vežimo reikalavimų.
Atsižvelgiant į pagerėjusią sanitarijos Europos Sąjungoje (ES) padėtį, kalbant apie pasiutligę bei kitas ligas, iš dalies pakeista nekomerciniam gyvūnų augintinių judėjimui taikoma tvarka.
Pritariant mokslininkų nuomonei dėl gyvūnų augintinių skiepijimo, reglamente supaprastintos su judėjimo galimybe susijusios gyvūnų profilaktinės ir jų vežimą lengvinančios priemonės.
Veterinariniai reikalavimai
Europos Sąjungos šalyse, pagerėjus padėčiai pasiutligės požiūriu, Airija, Malta, Švedija ir Jungtinė Karalystė atsisakė sistemos, pagal kurią buvo nustatytas šešių mėnesių privalomasis karantinas ir kurią jos dešimtmečiais taikė į jų šalis įvežamiems tam tikriems gyvūnams augintiniams, ir pradėjo taikyti kitą, mažiau griežtą sistemą, kuria užtikrinamas saugos lygis, lygiavertis nustatytajam Reglamente (EB) Nr. 998/2003.
Šios valstybės narės yra išvardytos Reglamento (EB) Nr. 998/2003 II priedo A dalyje ir iki 2011 m. gruodžio 31 d. jos turėjo, vadovaudamosi savo nacionalinėmis taisyklėmis, ne tik reikalauti, kad gyvūnas būtų tinkamai paskiepytas nuo pasiutligės, bet ir prieš įvežant tikrinti, ar iš kitų valstybių narių ir tam tikrų trečiųjų šalių bei teritorijų įvežamų šunų ir kačių augintinių vakcinos yra veiksmingos.
Iš anksto reiktų susipažinti su tos šalies, į kurią vykstama, gyvūnams keliamais reikalavimais.
Pagal nuo 2012 m. sausio mėnesio taikomą reikalavimą visi šunys turi būti gydyti nuo kaspinuočio, kad juos būtų galima vežtis į Suomiją, Airiją, Maltą ar Jungtinę Karalystę. Visa informacija apie tokį gydymą turi būti įrašyta gyvūno pase. Šunį galima vežtis praėjus ne daugiau kaip penkioms dienoms nuo gydymo.
Gyvūno augintinio pasas (identifikacija, skiepai nuo pasiutligės)
Norint saugiai keliauti su gyvūnais augintiniais už mūsų šalies ribų ar įsivežti juos iš kitų šalių, kaip pataria instituto specialistė I.Jacevičienė, reikia laikytis patvirtintų veterinarinių reikalavimų. Svarbiausia, kad vežami gyvūnai augintiniai būtų sveiki, be klinikinių ligos požymių.
Augintinio savininkas privalo turėti gyvūno augintinio pasą, gyvūnas turi būti identifikuotas atsakiklio implantu ar tatuiruote ir paskiepytas nuo pasiutligės.
Gyvūno augintinio pase turi būti veterinarijos gydytojo atžymos apie gyvūnui atliktą vakcinaciją nuo pasiutligės ir kitų ligų bei atliktos kitos privalomos profilaktinės priemonės nuo kitų ligų (pvz., Echinokokozės) vykstant į tam tikras ES šalis, nurodytas Europos Komisijos deleguotojo reglamento Nr. 1152/2011, I priede. Vakcinacija nuo pasiutligės pripažįstama galiojanti tik tada, kai po skiepijimo būna praėję ne mažiau kaip 21 diena, tačiau ne daugiau kaip 1 metai.
Lietuvoje identifikuoti gyvūnus ir išduoti jiems pasus, kaip aiškina I.Jacevičienė, gali veterinarijos gydytojai, dirbantys veterinarijos gydyklose. ES išduotas gyvūno augintinio pasas pripažįstamas visose ES valstybėse narėse, taip pat Norvegijoje, Šveicarijoje, Vatikane, San Marine ir kt.
Sertifikatas
Jeigu gyvūnas vežamas į tečiąsias šalis arba išvežamas iš jų, be ES gyvūno augintinio paso, privaloma turėti valstybinio veterinarijos gydytojo išduotą serifikatą.
Identifikavimas atsakiklio implantavimu
Reikalavimai dėl nekomercinio gyvūnų augintinių (šunų, kačių, šeškų) judėjimo tarp ES valstybių ir jų įvežimo iš trečiųjų šalių yra numatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 998/2003. Gyvūnai, pagal minėtą Reglamentą nuo 2011 m. liepos 3 d., turi būti identifikuoti tik atsakiklio implantavimu.
Tačiau, pabrėžia I.Jacevičienė, keliautojai, vykstantys į tokias šalis, kaip: Švedija, Jungtinė Karalystė, Malta ir Airija, turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiose šalyse – tatuiruotė nepripažįstama. Identifikavus gyvūną, išduodamas nustatytos formos ES augintinio pasas. Svarbu ir tai, kad vakcinacija nuo pasiutligės gyvūnui turi būti atliekama, kai jau yra impalntuotas atsakiklis. Kitu atveju, vakcinacija bus negaliojanti ir reikės atlikti ją iš naujo.
Pasak I.Jacevičienės, atsakiklio implantas laikomas kaip vienintelė ir išskirtinė šunų, kačių ir šeškų identifikavimo priemonė, kuria nuo šiol keičiamas ženklinimas tatiuruote, kuri laikoma tinkama identifikavimo priemone tik tais atvejais, kai gyvūnas jau buvo pažymėtas šiuo būdu.
Kitų, kurie prieš tai buvo identifikuoti tatuiruote ir turi tai patvirtinantį dokumentą – iš naujo identifikuoti atsakikliu implantu nereikia. Atsakikiliu paženklintus gyvūnus lengviau patikrinti, ar jie atitinka prevencines sveikatos priemones, skirtas apsaugoti juos nuo ligų. Tokios priemonės užtikrina galimybę imtis bendrų veiksmų, iškilus visuomenės sveikatos pavojui.
Skiepijimas nuo pasiutligės
Pasiutligė yra virusinė liga – viena iš seniausių ir pavojingiausių žmonių ir gyvūnų ligų. Tai liga, kuri yra perduodama tiesiogiai nuo gyvūno gyvūnui, ir nuo gyvūno žmogui. Pasiutlige daugiausia serga laukiniai ir naminiai mėsėdžiai gyvūnai – galintys sukelti rimtų padarinių visuomenės sveikatai. Skiepai nuo pasiutligės yra vienintelė priemonė nuo šios ligos. Todėl gyvūnai augintiniai (šunys, katės ir šeškai) turi būti paskiepyti (ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių ir ne vėliau 30 dienų iki išvykimo) nuo pasiutligės.
Atliekant pastovią kasmetinę revakcinaciją reikalavimai netaikomi dėl 30 dienų inkubacinio periodo iki išvykimo. Be vakcinacijos reikia atlikti ir dehelmintizaciją (kirmėlių šalinimą). Duomenys apie skiepus turi būti nurodyti augintinio pase.
Gyvūnams tyrimą dėl pasiutligės antikūnų titro nustatymo galima atlikti praėjus bent 30 dienų po skiepų nuo pasiutligės.
Kraujo tyrimai pasiutligės antikūnų titrui nustatyti
Keliautojai su gyvūnais augintiniais turėtų žinoti, teigia I.Jacevičienė, kad gyvūnams turi būti atlikta galiojanti vakcinacija nuo pasiutligės, kaip nurodyta Reglamento 998/2003 Ib priede, tačiau reglamente panaikintas vienas reikalavimas dėl kraujo tyrimo, jog skiepai nuo pasiutligės buvo veiksmingi.
Šis reikalavimas nuo 2012 metų pradžios netaikomas gyvūnams, įvežamiems iš Europos Sąjungos ir kitų patvirtintų šalių. Jei keliaujama į valstybes, kurios reikalauja, kad gyvūnui augintiniui būtų atliktas kraujo tyrimas pasiutligės antikūnų titrui nustatyti, pirmiausia turėtumėte su gyvūnu kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją, kuris galėtų paimti mėginį šiam tyrimui. Gyvūnams tyrimą dėl pasiutligės antikūnų titro nustatymo galima atlikti praėjus bent 30 dienų po skiepų nuo pasiutligės.
Tyrimai atliekami
Tyrimai dėl pasiutligės antikūnų nustatymo neutralizacijos metodu gali būti atliekami tik ES patvirtintose laboratorijose.
Lietuvoje šie tyrimai yra mokami ir atliekami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI). Siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą nuo pavojingų gyvūnų užkrečiamų ligų plitimo, instituto laboratorijose nuolat atliekami šių ligų, tame tarpe ir pasiutligės, laboratoriniai tyrimai.
Paskiepytų nuo pasiutligės gyvūnų antikūnų titras turi būti bent 0,5 TV/ml (tarptautinių vienetų mililitre). Jeigu antikūnų titras yra mažesnis, gyvūną reikia paskiepyti pakartotinai ir praėjus 30 d. skiepo tyrimą reikia atlikti dar kartą. Gyvūno pase turi būti nurodyti antikūnų titro duomenys.
Kelionė su augintiniu bus saugi, jei laikysitės visų saugos ir profilaktikos priemonių, susijusių su gyvūnų vežimu į kitas šalis.
