– Kaip galima šią situaciją pakomentuoti?
– Situacija būtent tokia ir yra požymių, kad tokią ją norima ir išlaikyti. Bendruomenės gyvūnų valdymo strategija turi būti orientuota į atsakomybės didinimą ir visuomenės švietimą, net į valstybės remiamų gyvūnų prieglaudų kūrimą. Jeigu šie gyvūnai būtų buvę identifikuoti ar registruoti, nemaža jų dalis būtų grąžinta savininkams, imtasi kitų priemonių apsaugoti gyvūnus arba taikyti priemones teisės aktų nustatyta tvarka.
– Ką norite pasakyti?
– Seime prieš kelerius metus priimta Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nauja redakcija. Pasigirdo signalų, kad norima atidėti įstatymo vykdymą ar jį „suminkštinti“. Kad gyventojų, gyvūnų savininkų teisės nebūtų pažeistos ir gyvūnai būtų apsaugoti, įstatyme nurodoma, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. augintiniai (šunys, katės, šeškai) turi būti ženklinami ir registruojami, o duomenys apie gyvūnus bus renkami į bendrą registrą. Tai naudinga, nes informaciją apie gyvūną bus galima gauti nepriklausomai nuo vietos ir organizacijos, kur jis registruotas.
– Kaip šiandien veikia ženklinimo sistema?
– Ženklinimas ir registracija – tai ne tik priemonė augintinių pažeistoms teisėms apginti, tačiau ir tam tikra prevencijos priemonė, sauganti nuo galimų pažeidimų.
Mūsų šalyje sukurta daug registrų (atskirose savivaldybėse, augintinių klubuose, beglobių gyvūnų prieglaudose, privačiose gydymo įstaigose, kariniuose daliniuose), kurie dažniausiai niekaip nesusiję. Tokiu būdu valstybė bando skatinti atsakingą gyvūnų laikymą kontroliuodama augintinių registraciją, visuomenės švietimą ir taisyklių vykdymą.
Mes kalbame apie gyvą sutvėrimą, kuriuo, priglaudę savo šeimoje, turime rūpintis iki natūralios jo gyvenimo pabaigos.
Gyvūnas, kaip ir kitokios rūšies nuosavybė, yra vertingas, tad turi būti ginamas teisiškai, ir prevencijos priemonės galimos tik įgyvendinus gyvūnų augintinių ženklinimą ir registraciją. Prieš kelerius metus papildytas įstatymas skelbia: „Katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre.“ O tai reiškia, kad visi augintiniai privalės būti registruoti ir duomenys suvesti į vieną registrą, sukurtą valstybės lėšomis. Tokiu atveju pasimetęs, pasiklydęs, sužalotas kelyje ar piktybiškai išmestas augintinis būtų identifikuojamas (mikroschemų nuskaitymo priemones turi VMVT skyriai, nemažai privačių veterinarų). Laikytojas bus įpareigotas! Mes kalbame apie gyvą sutvėrimą, kuriuo, priglaudę savo šeimoje, turime rūpintis iki natūralios jo gyvenimo pabaigos.
– Bet visuomenėje kyla pasipriešinimas, sako, ženklinimas brangiai kainuos.
– Tai du atskiri klausimai. Pirma, pasipriešinimas kyla ne visuomenėje. Dabar, kaip ir minėjau, registruoja, identifikuoja kiekviena savivaldybė. Šiandien gal tik kelios organizacijos mikročipsuoja ir suveda duomenis į skirtingas bazes. Gal čia slypi problema? Kokias kainas taiko jos, galima nesunkiai sužinoti paieškojus internete, bet esu tikras, kad didžiojoje dalyje Lietuvos, leidžiant registruoti, ženklinti ir duomenis suvesti į vieną, centralizuotą duomenų bazę privatiems veterinarijos gydytojams, kainos gerokai nukristų (vien dėl konkurencijos).
Be to, ir mikroschemų kaina, esant daugiau užsakymų, turėtų mažėti (pati mikroschema šiandien kainuoja apie 5 Eur). Turime suprasti, kad kalbame ne apie daiktą, kurį panaudoję išmetame, perdirbame, gal vėl panaudojame. Kalbame apie gyvą sutvėrimą, kurį įsigyjame tam, kad jis būtų mūsų draugu, padėjėju, sargu.
Dažnas katinas ar šuo su mumis kartu pragyvena daugiau nei 15 metų. Kadangi mikroschemos implantavimas vienkartinis, tad ir mokestis vienkartinis, išdalijus metams ne tiek jau daug ir susidaro.
– Ar naujas įstatymas neįneš chaoso? Juk susidarys eilės pas veterinarus, prasidės baudos, ims strigti sistemos.
– Chaosas, manau, yra galvose tų, kurie šiandien valdo čipsavimo verslą eksportuojamiems, parodose dalyvaujantiems augintiniams. Įstatymui įsigaliojus, ženklinti galės visi teisę tai daryti turintys veterinarai. Jie savo darbą išmano, duomenų bazė egzistuoja, priemonių kontrolei netrūksta.
– Gal jūsų pozicija susijusi su tuo, kad tarnybai priskirta kontrolės funkcija?
– VMVT laikosi ir, manau, laikysis pozicijos: informuoti, perspėti, duoti laiko pasitaisyti. Noriu priminti, kad įstatymas nekalba apie nesurenkamą biudžetą, tai Gyvūnų gerovės ir globos įstatymas. Pagarba tiems, kurie tokį įstatymą priėmė.
Tai skatins atsakomybę patenkinti augintinio poreikius, savininkas turėtų būti suinteresuotas pasirūpinti, kad jo augintinio atsivedami palikuoniai netaptų tonomis utilizuojamųjų. Pasaulinės gyvūnijos dienos proga linkiu visiems permąstyti požiūrį į tuos, kuriuos prijaukinę prisiėmėme ir atsakomybę.
Noriu pacituoti popiežiaus Pranciškaus žodžius: „Tiesa yra ir tai, kad abejingumas ar žiaurumas šio pasaulio kitam kūriniui galiausiai visada persiduoda mūsų elgesiui su kitais žmonėmis. Širdis yra tik viena, todėl tas pats niekingumas, skatinantis blogai elgtis su gyvūnu, netrukus pakeičia santykius su žmonėmis. Kiekvienas blogas elgesys su kokiu nors kūriniu prieštarauja žmogaus kilnumui.“
