– Pradėkime nuo daugeliui neįprasto termino. Kas yra kaniterapija?
– Kaniterapija – tai yra pagalbinė priemonė, kuria galima pagerinti žmonių savijautą. Jis skirstoma į tris lygmenis. Pirmasis lygmuo yra susitikimai su specialiai apmokytais šunimis, antrasis – edukaciniai užsiėmimai su šunimis ir trečiasis – tai terapija.
– Nuo ko pradėsite darbą vaikų globos namuose?
Šunį galima išmokyti labai daug komandų, tačiau įgimtas malonumas būti su žmogumi yra būdingas ne kiekvienam.
– Mes turime galimybę supažindinti vaikus su šunimis, su jų gerosiomis savybėmis. Užsiėmimus pradedame nuo saugumo taisyklių. Mokome, kaip tinkamai pasisveikinti su šunimi, kaip su juo elgtis, kaip atpažinti jo kūno kalbą. Vėliau mokysimės apie šunis mene, literatūroje, žiūrėsime filmus.
– Tačiau ne visi žmonės linkę draugauti su šunimis. Ar galima nugalėti šunų baimę?
– Šuo turi labai gerą uoslę. Kai žmogus bijos, jis išskiria daug adrenalino. Šuo užuodžią naują kvapą ir nesupranta, kad čia vyksta. Tai nėra paskatinimas šuniui pulti, kąsti ar kitaip sužaloti žmogų.
– Kokie šunys tinka kaniterapijai?
– Labai nedaug šunų tinka tokiai veiklai. Jie yra testuojami, tikrinamos jų įgimtos savybės. Ar jiems patinka dirbti su žmonėmis. Ar jiems patinka lietimas.
 |
| Rūtos Strakšaitės nuotr./Aikštelė šunims |
Jis turi būti protingai paklusnus, ir vykdyti komandas, net jeigu šeimininkas netaria žodžių. Svarbu ir šunų šeimininkai, kurie į globos namus kartu su augintiniais.
– Kokių veislių šunys dalyvaus programoje?
– Šiuo metu programoje turime daug dalyvaujančių auksaspalvių retriverių, tačiau yra ir kitų veislių – samojedų, mobsų, turime vieną cvergsnaucerį.
– Kodėl tokia programa pradėta tik dabar?
– Lietuvoje šunų auginimo kultūra nėra tokia aukšta, kaip Skandinavijos šalyse ar Vokietijoje. Bandėme supažindinti visuomenę su tuo, kad yra šuo ir kokios jo gerosios savybės. Atėjo laikas, kai galima kalbėti apie platesnio mąsto programą skirta vaikams. Po šio pavyzdžio tokių programų turėtų daugėti.
– Kaip išsirinkti tinkamą šunį?
Renkantis šuniuką labai svarbu įvertinti savo galimybes, gyvenimo būdą.
– Renkantis šuniuką labai svarbu įvertinti savo galimybes, gyvenimo būdą. Jeigu žmogus daugiau sportuoja, jam reikėtų aktyvesnio šuns. Jeigu žmogus mažiau juda, jam reikėtų ramesnio temperamento šuns.
Šuniui svarbiausia kuo daugiau laiko praleisti su šeimininku. Yra veislių, pavyzdžiui, vokiečių ar belgų aviganiai, kurioms reikia labai didelio fizinio krūvio. Taip jie išsikrauna ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.
– Kokios veislės tiktų tingiems žmonėms ir kokios aktyviems?
– Yra veislių, tokių kaip jorkšyro terjerai, kurioms daug fizinio krūvio nereikia. Tačiau ir jie turi eiti į lauką, socializuotis, susipažinti su kitais šunimis. Toks šuo grįžęs į namus bus ramus ir jį bus galima palikti vieną ilgesniam laikui. Jis tikrai nesugrauš visų namų.
– Ar lengva pakeisti jau suaugusio šuns įpročius, pavyzdžiui, jeigu jis paimamas iš prieglaudos?
– Pirmiausia reiktų kalbėti ne apie šuniuko dresavimą, bet apie auklėjimą. Jis turi išmokti paklusnumo, turi atsirasti kontaktas tarp šuns ir šeimininko, šuo turi išmokti vaikščioti šalia šeimininko, o nesirauti į priekį ir daug kitų dalykų.
 |
| Tarnybinis pasieniečių šuo Nora |
Nuo pat pirmųjų dienų, kai šuniukas parsivežamas namo, turi būti apibrėžtos taisyklės – negalima lipti ant lovos, negalima prašyti maisto nuo stalo ir kitos. Turi būti aiškiai parodyta, kas namuose viršiausias.
Šuns blogus įpročius galima išgyvendinti pakankamai efektyviai, tačiau tam reikia pasitarti su specialistu.
– Kiek laiko tęsis kaniterapijos kursas?
– Planuojame, kad edukaciniai užsiėmimai tęsis apie pusę metų ar net metus. Viskas priklauso nuo surinktų lėšų.
– Einate pas vaikus. Kodėl ne į senelių namus? Ar ten kaniterapija būtų efektyvi?
– Kol kas Lietuvoje apie terapiją mes dar kalbėti negalime. Tačiau susitikimai su senelių namų gyventojais yra labai priimtini ir jie žmonėms sukelia labai teigiamas emocijas.
Visą pokalbio įrašą galite rasti čia.
