Pagrindinis kačių lytėjimo organas yra ūsai, arba vibrisės, kurių turi apie 24: po 4 virš viršutinės lūpos, virš akių, pasmakrėje, uodegoje ir ant letenų. Pagrindinis šunų lytėjimo organas taip pat yra ūsai, bet, informacijai surinkti šunys būtinai pasitelkia ir uoslę, klausą, regėjimą. Ir kačių, ir šunų jautrumas garsui yra keletų kartų didesnis nei žmonių.
Kačių regėjimo laukas apima maždaug 200° (žmogaus – 180°). Katės yra toliaregės, geriausiai mato nuo 75 cm iki 2–6 m, o šunų matymo laukas neblogai orientuotas į šonus. Tolumoje judantį objektą šunys pastebi už 250–300 m, bet aiškiau atpažįsta tik šiam priartėjus 20–28 m atstumu. Iš toli šuo mato kontūrus, bet neįžiūri smulkių detalių. Užtat katės puikiai orientuojasi naktį – yra naktinės medžioklės virtuozės.
Tarptautinė kinologų federacija pripažįsta 339 šunų veisles, o kačių veislių nėra net 100.Katės užuodžia kvapus 14 kartų geriau negu žmonės, tačiau šunys kavpus suuodžia 11 500 kartų geriau nei mes. Kvapai ir katėms, ir šunims teikia daug informacijos ir atitinkamai veikia elgesį. Jiems ypač svarbūs priešingos lyties gyvūnų išskyrų, ėdalo, šeimininkų ir savų namų kvapai. Ir šunis, ir kates erzina alkoholio, tabako, parfumerijos ir chemikalų kvapas. Kačių nosies paviršius – unikalus kaip žmogaus piršto atspaudas, šunų nosys tokiu išskirtinumu nepasižymi.
Katės, kaip šunys, vaikščioja ne visa pėda, o pirštais. Eidama rainiukė tuo pat metu perkelia abi tos pačios pusės kojas ir stato pėdutes į ankstesnio pėdsako vietą. Nagus katės laiko įtraukusios, o šunys tokios galimybės neturi.
Katės savo balsu ir kūno pozomis gali perteikti apie 100 skirtingų garsų-išraiškų. Šunys skleidžia apie 10 garsų, bet jų kūno kalba taip pat išraiškinga.
Laižydama kailiuką katė švarinasi, yra gerai nusiteikusi, jaučiasi saugi. Įkyriai laižydamas ir kramtydamas savo kailį šuo yra sudirgęs, galbūt turi išorės parazitų, jam peršti odą, šuns emocinė būsena yra sutrikusi.
Netekusios namų katės lengviau prisitaiko ir išgyvena, jos moka susimedžioti graužikų, vabzdžių, paukštelių. Naminiai šunys, jeigu ir susiranda maisto, sunkiai ištveria gyvenimą gatvėje, jų tyko daugiau pavojų.
Šunys išgarina prakaitą ir atvėsina kūną lekuodami, o katės – tik per savo letenų pagalvėles.
Kuo daugiau mokote šunį ir su juo bendraujate, tuo didesnė tikimybė išsiauklėti patikimą kompanioną. Su katėmis viskas sudėtingiau, dažnai išvis nepavyksta jų dresuoti, nes iš prigimties katės nėra bendruomeniškos. Didelių kompanijų katės vengia. Tuo tarpu šunų protėviai vilkai medžiojo tik gaujomis, todėl ir šunys yra gaujos gyvūnai.
Kačių ir šunų mitybos poreikiai skiriasi, katėms proteino reikia 5 kartus daugiau nei šunims.
Tarptautinė kinologų federacija pripažįsta 339 šunų veisles, o kačių veislių nėra net 100.
