Reprezentatyvios imtys rodo, kad per laikotarpį nuo 1970-ųjų iki 2010-ųjų sausumos ir jūrinių gyvūnų rūšių populiacijos sumažėjo 39 proc., o gėlavandenių gyvūnų – 76 proc., nurodė žaliųjų organizacija „Pasaulio gamtos fondas“ (WWF) savo 2014 metų ataskaitoje „Gyvoji planeta“ (2014 Living Planet Report).
Remdamiesi šiais skaičiais, mokslininkai nustatė, kad „žinduolių, paukščių, roplių, varliagyvių ir žuvų skaičius pasaulyje vidutiniškai yra perpus mažesnis negu buvo prieš 40 metų“, sakoma dokumente.
Populiacijų sumažėjimas 52 proc. patvirtina, kad žmonija gamtos išteklius naudoja daug sparčiau negu jie sugeba atsikurti, perspėjo WWF.
Populiacijų sumažėjimas 52 proc. patvirtina, kad žmonija gamtos išteklius naudoja daug sparčiau negu jie sugeba atsikurti.
Ankstesnėje ataskaitoje, paskelbtoje 2012 metais, buvo nurodyta, kad laukinių gyvūnų populiacijos 1970–2008 metais vidutiniškai sumažėjo 28 proc., tačiau ta analizė buvo pagrįsta tik 2 688 rūšių tyrimais.
Naujoje ataskaitoje apibendrinti duomenys apie daugiau negu 10 tūkst. populiacijų gausėjimą arba nykimą. Mokslininkai šįkart surinko duomenų apie 3 038 rūšis – pradedant miškiniais drambliais, baigiant rykliais, vėžliais ir albatrosais.
Tyrėjai pabrėžė, kad žmonės eikvoja gamtinius išteklius tokia sparta, kad jų poreikiams patenkinti reikėtų pusantros Žemės planetos. Miškai kertami sparčiau negu spėja atželti ir subręsti, o žuvų vandenynuose sugaunama daugiau negu jų prisiveisia.
„Naudojame gamtos dovanas, tačiau galėtume naudotis daugiau negu viena Žeme“, – WWF generalinis direktorius Marco Lambertini rašo kas dvejus metus leidžiamos ataskaitos pratarmėje.
„Imdami iš mūsų ekosistemų ir gamtinių procesų daugiau negu gali atsikurti, sukeliame pavojų savo pačių ateičiai“, – pabrėžė jis.
Žmonija 1970–2010 metais pagausėjo nuo maždaug 3,7 mlrd. iki beveik 7 mlrd. žmonių.
Per tirtą laikotarpį žemės ūkio našumas padidėjo dėl geresnių ūkininkavimo ir drėkinimo metodų, tačiau pasaulyje smarkiai pagausėjus žmonių, sumažėjo vienam gyventojui tenkanti „biologinė talpa“ – biologiškai aktyvios teritorijos plotas, teikiantis naudingas biologines medžiagas ir sugeriantis žmonių veiklos atliekas, tokias kaip anglies dvideginis.
Žmonija 1970–2010 metais pagausėjo nuo maždaug 3,7 mlrd. iki beveik 7 mlrd. žmonių.
„Taigi nors pasaulio mastu biologinė talpa padidėjo, dabar (kiekvienam žmogui) jos lieka vis mažiau“, – sakoma WWF ataskaitoje.
Organizacija perspėjo, kad prognozuojant, jog pasaulio gyventojų skaičius iki 2050 metų pasieks 9,6 mlrd., o iki 2100-ųjų – 11 mlrd., kiekvienam iš mūsų prieinamos biologinės talpos dar labiau sumažės.
Laukinė gyvūnija sparčiausiai nyksta atogrąžose: ten populiacijos vidutiniškai sumažėjo 56 procentus.
Šiame tyrime taip pat akcentuojami gamtinių išteklių naudojimo ir biologinės įvairovės nykimo skirtumai įvairiose šalyse ir regionuose.
„Mažų pajamų šalys palieka mažiausią pėdsaką, bet kenčia nuo didžiausios ekosistemų nykimo“, – rašoma dokumente.
Laukinė gyvūnija sparčiausiai nyksta atogrąžose: ten populiacijos vidutiniškai sumažėjo 56 procentus. Vidutinio klimato juostos regionuose šis rodiklis buvo apie 36 procentai.
Didžiausią netektį patyrė Lotynų Amerika: joje populiacijos sumažėjo vidutiniškai 83 procentais.
