Jerzy Garos sodyboje ežiai pasirodė prie kelerius metus, kai žmona sode surado šeimynėlę – motiną ir tris vaikus, kuriems, atrodė, be žmonių globos bus sunku išgyventi žiemą. Tad dygliuotieji peržiemojo kartu su žmonėmis, pavasarį po žiemos miego buvo išleisti į laisvę.
Tokia buvo globos centro pradžia – jis vadinasi „Jerzy – ežiams“, lenkiškai šie du žodžiai skamba visai panašiai – „Ježy dla Ježy“.
„Dabar globoju 22 įvairaus amžiaus ežius, darbo daug. Nuo pat 9 ryto valau, maitinu, apžiūriu, sveriu. Nešu pas veterinarijos gydytoją, po to – vėl valyti, maitinti“, – pasakoja reabilitacijos centro savininkas J. Gara.
Ežių globos centras bendradarbiauja su veterinarijos gydytoja Katarzyna, jeigu reikia rimtos pagalbos.
„Pono Jerzy centre ežiams suteikiama pirmoji pagalba. Jų sužeidimai priklauso nuo metų laiko – rudenį kenčia dėl žoliapjovių arba kai deginami seni lapai, žolė. Dabar randame daug rudeninių našlaičių, sveriančių 100–200 gramų, paliktų motinų, kurios nepajėgios maitinti ir parengti žiemos miegui“, – sako veterinarijos gydytoja Katarzyna Ptak.
Buvęs mokytojas ponas Jerzy sako, kad svarbu, jog ežiai sustiprėtų iki žiemos miego. Pavasarį jie atsibus vėl laukiniai, atpratę nuo žmonių, galintys pradėti savarankišką gyvenimą. Jerzy ir Katarzyna keičiasi informacija, patirtimi ne tik su kitų Lenkijos kraštų gyvūnų globėjais, bet ir vos ne visu pasauliu. Knygų apie tai, kaip padėti sugrįžti ežiams į mišką, gavo iš Anglijos, o Prancūzijos ežių globos draugija pakvietė pasimokyti į savo būstinę Paryžiuje.
