Naujoji gyventoja drąsiai elgiasi naujuose namuose, ramiai reaguoja į lankytojus bei darbuotojus, rašoma Lietuvos zoologijos sodo pranešime.
Baltosios pelėdos yra vienos didžiausių ir stambiausių iš savo šeimos paukščių. Gamtoje gyvena arktiniuose regionuose Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje, o Lietuvoje pastebimos labai retai. Suaugę patinai nuo patelių skiriasi tuo, kad baltame apdare turi mažiau juodų dėmelių. Mokslininkų duomenimis, ši rūšis gamtoje išgyvena apie 10 metų, o nelaisvėje – net 28 metus.
Ši pelėda yra aktyvi sutemus ir auštant, tačiau vasarą, kai visą parą šviesu, ji aktyvi ir dieną.
Didžiąją laiko dalį paukštis tupi ant žemės ar žemų šakų, ypač aštria rega bei klausa per atstumą nustatydama, kur po sniegu slepiasi grobis, o tada tyliai puola. Baltoji pelėda minta lemingais (smulkus graužikas), kiškiais ir vandens paukščiais.
Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija (angl. International Union for Conservation of Nature, IUCN) nuo 1988 m. įvertino baltųjų pelėdų populiaciją gamtoje ir nustatė, jog šios rūšies paukščiai nekelia rūpesčio dėl išnykimo. Manoma, kad jų globalinė populiacija siekia 200 tūkst. individų, bet grėsmių yra – šiaurės gyventojai tradiciškai jas medžioja dėl maisto, plunksnų ir nagų. Kanadoje užfiksuotos mirtingumo priežastys: elektros iškrova tupiant ant laidų, susidūrimai su lėktuvais ir kitomis transporto priemonėmis, įsipainiojimas į žvejų tinklus.
Planuojama, kad per 2017 metus į Lietuvos zoologijos sodą atvyks ir patinas, kuris kartu su esančia baltąja pelėda sudarys porą naujai įrengtame voljere.
