„Kažkada dirbau amerikiečio iš Niujorko įmonėje Vilniuje. Jis nesuprasdavo, kodėl Vilniuje, tokiame pasauliniu mastu mažame mieste, žmonės net ir trumpiausius atstumus važiuoja automobiliu, kai jo gimtajame mieste įprasta centre tvarkant reikalus nukulniuoti per dieną didesnius nei 5-10 km atstumus. Nereta pamatyti kostiumuotą verslininkę ar verslininką avintį sportinę avalynę, kurią pasikeičia biure“, – susitikimo su neįprastu Vilniaus gyventoju istoriją pradeda A.Šiaudinis.
Tad amerikietiškoji praktika Vilniuje tapo realybe: „Užsibrėžiau tikslą ir turėdamas žmonos palaikymą, kad nepamesčiau tikslo, vis dažniau iš namų Antakalnyje į darbą Senamiestyje pėsčiomis ir atgal bei reikalus tvarkyti einu pėsčiomis. Pirmi įspūdžiai patys geriausi – galva prasivėdina ir kūnas pasikrauna energijos“, – pasakoja vilnietis.
Dar maloniau jį nustebino vienas susitikimas. „O kai eidamas paupy šalia Kalnų parko jau miesto vidury pamatai tokį vaizdą, tai džiaugiesi, kad gyveni tokiam kompaktiškame, žaliame mieste“, – intriguoja A.Šiaudinis.
Susitikimas – išties nekasdienis. Į pakrantę visai šalia Kalnų parko iš Neries ramiai išlipa bebras. Apsidairo, pašniukštinėja ir neria atgal į vandenį. Plaukia bebras į miestą, pasroviui, tad, matyt, Vilnius patinka ir jam.
Šis gražus gyvūnas vienus džiugina, kitiems pridaro rūpesčių. Tarkim, užtvenkia melioracijos griovius ir sukelia pavojų pravažiuojančiam transportui. Vilniuje tokių problemų jis nesukels, tad belieka grožėtis iš toli šiuo žaviu vandens gyvūnu.
Pernai pavasarį suskaičiuota, kad Lietuvoje yra beveik 50 tūkst. bebrų. Europos Sąjungoje bebras yra saugomas gyvūnas, tačiau Lietuvai leista jų skaičių reguliuoti, t. y., medžiotojai gali nuo rugpjūčio 1 iki balandžio 15-osios jų sumedžioti į valias. Visa laimė, medžiotojai labai nesiskubina to daryti, tad galima šiais gyvūnais grožėtis net miestuose.
